Nuolaidos. Ar dar įmanoma įsivaizduoti gyvenimą be jų? Atrodo, jog dažnai ne pats produktas (prekė ar paslauga), o tokiam pirkiniui suteikiamos nuolaidos faktas ir juo labiau nuolaidos dydis tampa postūmiu pirkti kurias nors prekes ar paslaugas. (Kalbama apie mažmeninę prekybą ir atvejus, kai produktą pirkėjas įsigyja galutiniam vartojimui).

Įdomu būtų sužinoti, kiek vidutiniškai per dieną mūsų sąmonė sulaukia vaizdo bei garso pranešimų apie prekybines nuolaidas, mat pradedant didžiaisiais prekybos centrais ar firminėmis parduotuvėmis ir baigiant mažomis krautuvėlėmis ar pavieniais pardavėjais, visur apstu įvairiausių nuolaidų savaičių, nuolaidų savaitgalių, nuolaidų sezonų. Dar kiek ir galbūt išvysime nuolaidų metus  Tačiau dar įdomiau – kaip į tai reaguoja mūsų sąmonė? Galimi du kraštutiniai variantai – arba ji pasiduoda skatinimams skubėti naudotis šiomis „unikaliomis“, „išskirtinėmis“, „neregėtomis“, „paskutinėmis“, „nebepasikartosiančiomis“ progomis, arba tokius skatinimus atmeta ir juos ignoruoja. Bet ir tokiam pasipriešinimui bei ignoravimui panaikinti arba bent sumažinti yra prigalvoti įvairiausi pardavimo bei rinkodaros būdai. Juk bene kiekvieno aktyvesnio pirkėjo piniginėje ar rankinėje galima atrasti anaiptol ne vieną kaupiamųjų nuolaidų, lojalumo ir kitokią pirkėjo ypatingumą bei jam teikiamas privilegijas patvirtinančią kortelę. Viskas paprasta – pardavėjams parodant/įrodant pirkėjams, kad ir tariamą jų svarbumą bei išskirtinumą, dauguma sava valia įsipareigoja atsakyti vartotojišku dėmesiu tokiems pardavėjams, o iš tiesų – jų produktams.

Aišku, nuolaidos gali būti ne tik siūlomos. Jų gali prašyti ir pats vartotojas. Netgi yra posakis, kad nuolaidos reikalavimas – įprotis, o pirkimas – poreikio/noro tenkinimas. Bet jei produktas yra kokybiškas, naudingas, ilgavertis bei paklausus, tai kam tada dar ta nuolaida? Panašu, jog tam, kad greičiau suformuotų vartotojų apsisprendimą – reikia nusipirkti! – ir paskatintų elgesį – perku!

Bet ar įsigijus pirkinį su patrauklia nuolaida neapima įvairios įkyrios mintys: ar tikrai tai kokybiškas produktas, jei jam buvo pritaikyta tokia didelė nuolaida? Ar nepaskubėta pirkti? Ar netrukus nebus dar pigiau? Ar nepermokėta? Ar galėjo būti suteikta arba išsiderėta dar didesnė nuolaida? Koks visgi yra tas mažmeninės prekybos antkainis konkrečiu atveju? O kokia įsigyto produkto tikroji kaina?

Tokie ir panašūs klausimai kyla vis dažniau, nes ir Lietuvoje jau gausėja gretos pardavėjų, parduodančių vartotojams prekes ir paslaugas nenuolaidžiaujant, t. y. visiems vienoda, nekintančia kaina. Žvelgiant iš vartotojų pozicijos, dėl tokios situacijos jiems nenublanksta pasimėgavimas įsigyta preke ar paslauga. Drauge netrukdoma susitelkti ties daug svarbesniais dalykais gyvenime, o juk tokiam susitelkimui pirmenybė turėtų būti teikiama bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis.

Julius


Rašyta: 2008 m. sausio 9 diena (trečiadienis),
Klaipėda, Lietuva