ELT emocijų masažas


2008-07-15 Kuomet gyvenime įvyksta tiek pokyčių tiesiog norisi prisėsti, juos visus surašyti ir turėti po ranka, kad praėjus kiek laiko vėl visa tai būtų galima perskaityti ir jausti bent dalelę to įkvėpimo gyvenimui, kurį dabar jaučiu.
Iš pradžių ELT pratimų bandžiau mokintis savarankiškai, tačiau gal nesugebėjimas konstruktyviai mąstyti ar kūrybiškai pritaikyti lėmė tai, kad negavau tokių rezultatų, kokių tikėjausi. Keletą savaičių tiesiog kapanojausi vietoje. Tad nusprendžiau pasikviesti pagalbą iš šalies. Per pirmąjį ELT seansą atradome vieną didžiausių mano „emocinių kamščių“. Tai mano nuolatiniai nesutarimai su tėvais. Iš šono žvelgiant santykiai su tėvais niekuo nesiskyrė nuo kitų lietuviškų šeimyninių santykių, tačiau giliau po tuo slėpėsi mano kaltinimai tėvams, jog jie man mažai skyrė dėmesio vaikystėje. Šis jausmas keldavo nedidelę, tačiau nuolatinę įtampą bendraujant su tėvais. Tėvai man vaikystėje buvo įteigę, jog nieko gyvenime nepasieksiu. Jaučiau, kad santykiuose nėra šiltumo, viskas vyksta kaip pagal „n“ kartą kartojamą scenarijų, kad negaliu atsiverti tėvams kaip norėčiau.

Anksčiau nebūčiau pamaniusi, jog tai gali vienaip ar kitaip įtakoti mane, dabar jau suaugusią asmenybę, tačiau pradėjus analizuoti situaciją, pradėjau prisiminti daugybę situacijų, kuriuose man reikdavo imtis atsakomybės, tačiau aš kiek įmanoma, jos vengdavau, nesiimdavau lyderio rolės, o jei ir tekdavo imtis kažkokios iniciatyvos kolegų būryje, jaučiau nesuprantamą vidinį iš savęs sklindantį slopinimą. Pagaliau supratau, jog tas slopinimas tai keletas anksčiau mano tėvų ištartų frazių, kuriomis aš leidau sau patikėti. Kuomet išmokau iš savęs paleisti kaltinimus tėvams, juokiausi iki ašarų jausdama kaip visos kamavusios emocijos mane palieka. Nėra geresnio jausmo, kaip jausti, jog atsikratydama kiekvienos neigiamos emocijos tampu vis lengvesnė ir lengvesnė. Dabar pastebėjau, jog diskomforto bendraujant su tėvais nebeliko. Galbūt jų požiūris į mane liko nepakitęs, tačiau manasis pasikeitė stipriai ir dėl to jaučiuosi puikiai.

Tęsiant užsiėmimus dingo įtampa miegant. Įtemptu darbe metu tekdavo sapnuoti košmarą, jog lipu aukštyn laiptais. Kamuodavo baimė, jog nuo jų nukrisiu. Dabar miegu itin ramiai, pavyksta pilnai atsipalaiduoti, nepaisant to kiek sunki buvo diena. Nežinau, kiek šis poveikis ilgalaikis, tačiau žinau, ką daryti, kad jį susigrąžinčiau reikalui esant. Nebegaliu savęs įsivaizduoti ir verkiančios, nors anksčiau gyvenau, rodos ant ribos, kuomet kiekvienas mažmožis galėdavo išprovokuoti ašaras. Supratau, kad (vaizdingai tariant) mano kūnas buvo nusėtas emocinėmis žaizdomis ir kiekvienas šiurkštesnis žodis mane žeisdavo, o aš aplinkiniuose galėjau matyti tik jų nejautrumą.

“Aš negaliu pastovėti už save, bijau reikšti savo nuomonę.“ Šią baimę įvertinau 10 balų, kaip vieną iš didžiausių. Visuomet buvau verčiama elgtis vienaip ar kitaip, tik dabar suprantu kiek daug vidinio pykčio tai manyje sukaupė. Vaikystėje jaučiau didelę konkurenciją savo pusseserei. Man visuomet tekdavo jai nusileisti. Dėl to net ir dabar jaučiuosi silpna. Nebūčiau pagalvojusi, jog vienas ar keli maži įvykiai gali turėti nuolatinį išliekantį poveikį taip ilgai.

Jaučiau didelę įtampą kaklo srityje ir bendrą įtempimą visame kūne. Gydytojai pasakė, jog man kaklo srityje jau pradėjo kauptis druskos ir kad dažniausiai tai pasireiškia 15-20 metų už mane vyresniems žmonėms. Pradėjome dirbti ties šiuo dalyku. Tiesioginės įtampos iš kart nepavyko pašalinti, tačiau pamažu atsikratant visų kitų nereikalingų emocijų pastebėjau, kad kas savaitę mano kaklo ir pečių zona darosi vis labiau ir labiau atsipalaidavusi.

Nors esu jauna, nesenai baigusi mokslus ir dirbu žinomoje Lietuvos įmonėje, tačiau per visą savo gyvenimą taip ir neteko rimčiau užsiimti savęs pažinimu ir tobulinimu, tad pradėjus seansus į paviršių ėmė kilti daugybė per metus susikaupusių ir nespręstų problemų. Savo savijautą vienu ar kitu klausimu įvertindavau 10 balų skalėje ir dirbdavome ties tuo tol kol pasiekdavome visišką nulį t.y. visomis man aktualiomis temomis jausdavau arba tik teigiamas arba jokių emocijų. Visos mano nuostatos dabar per kelias minutes pasikeičia į teigiamas. Visas skaudžias savo gyvenimo situacijas, kurias pavyko prisiminti seanso metu dabar prisimenu su šypsena, nors anksčiau man jos keldavo desperatišką liūdesį. Pasikeitė mano praeities vertinimas. Sugebėjau išmokti „pakeisti“ savo praeitį. Supratau kiek stipriai ji mane įtakojo mano pačios nenaudai.

Pajutau iš pradžių keistą palengvėjimą, atrodė, jog bus laikinas dalykas, tačiau pamažu prie šios atsipalaidavimo būsenos pradėjau priprasti ir tai pradėjo teikti vis didesnį ir didesnį vidinį pasitenkinimą.

Vienas pikantiškiausių dalykų, kurių išmokau ELT seansų metu - žiovauti ir čiaudėti. Nuo mažens buvau įpratinta, jog tai daryti yra nemandagu kitų žmonių akivaizdoje, tad kiekvienas noras žiovauti ar čiaudėti baigdavosi didžiuliu vidiniu įsitempinu, norint tai sukontroliuoti. Net ir suvaldžiusi čiaudulį jaučiau psichologinį diskomfortą aplink esančių žmonių atžvilgiu, lyg būčiau norėjusi jiems padaryti kažką blogo.

Dabar kuomet laikui bėgant perpratau ELT veikimo principus, jau pati pašalinau sau vairavimo baimę, nes niekuomet nesijausdavau komfortiškai už automobilio vairo. Jaučiu begalinį vidinį jaudulį, dėl to, jog rodos gimiau iš naujo. Kitokio pavyzdžio negalėčiau rasti. Kiekviena neigiama mintis, kurią išraudavome atverdavo erdvės naujoms mintims. Kuomet nebekamuoja senosios mintis, atrodo jog prasideda naujas gyvenimas. Pradėjau suprasti ką reiškia sąvoka pradėti gyvenimą iš naujo – tai reiškia pradėti mąstyti naujomis mintimis. Ačiū už kantrybę žmogui, kuris su manimi dirbo.

Ir sėkmės visiems.

Komentarai
Naujas komentarasPaieška
Jūsų komentaras
Vardas:
El. paštas:
 
Antraštė:
 
 

Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved.



 

reklama

Advertisement

reklama

Advertisement

Bendraukime

Bendraukime per Skype
Sprendimas: Juodaskatinas