| A. Guoga "Brangios idėjos" |
|
Kai mokiausi TVM-e, mus supažindino su alternatyvių sąnaudų sąvoka. Jei
mokote vaikus piešimo ir gaunate 20Lt. per val., tačiau dėl to netapote
paveikslų, už kuriuos galėtumėte gauti 100 Lt. per val., tai patiriate
80 Lt. valandinį alternatyvų nuostolį. Alternatyvus nuostolis – tai
negautas pelnas dėl to, kad tuo metu užsiiminėjome kita, ne tokia
pelninga veikla. Suprantama, ekonomistai teikia daug reikšmės šiai
sąvokai, nes mažinant alternatyvų nuostolį galima greitai padidinti
įmonės pelną. Dėl to jos atsisako gaminti tai, kas neneša didelio
pelno, ir nukreipia savo resursus į pelningesnę veiklą. O kaip elgiasi
privatus žmogus? Žmogus yra užprogramuotas racionaliai veiklai. Visa, ką mes darome, darome dėl to, kad sprendimo metu sąmoningai ar kitaip tikime, kad šis sprendimas yra pats tinkamiausias. Nėra jokių galimybių įtikinti žmogų ką nors daryti, jei šis mano, kad nedaryti yra kur kas geriau. Pavyzdžiui, ateisiu pas jus su 500 Lt. banknotu ir bandysiu jį iškeisti į du tokius pat 500 Lt. banknotus. Keisitės? – Aišku, kad ne! Tokį sandorį kaipmat atpažinsite kaip nuostolingą ir paklausite manęs, kodėl turėtumėte jį sudaryti. Jei nepasiūlysiu papildomos vertės, jūs, žinoma, atsisakysite. Ką nors darome tik dėl to, kad tikime, jog tas veiksmas – geriausias mūsų pasirinkimas tuo metu. Jei atpažįstame kitą, geresnę alternatyvą, pirmoji iš karto tampa nuostolinga ir nepatraukli. Jei kas nors pasiūlys jums už tą pačią kainą geresnę prekę, nė nemirktelėdamas ją ir pasirinksite. Jei nepasirinksite, tai tik dėl vienos vienintelės priežasties – teikiame daug reikšmės emociniam faktoriui. O tai – ne kokia smulkmena, o esminis kriterijus priimant sprendimus. Emocinis faktorius gali paaiškinti visą mūsų neracionalų elgesį. Visi rinkodaros specialistai žino, kad kiekvienas žmogaus sprendimas yra emocinis. Emocijos ir tik emocijos lemia mūsų sprendimus. Tol, kol emociškai nesubręsime sprendimui, negalėsime jo priimti. Jei emocijos sako, kad šis dalykas yra geras, pradedame veikti. Jei svarstant apima vis blogesnės emocijos, sprendimo veikti nebus. Na, o žmogaus tikrieji veiksmai dažnai nebūna racionalūs dėl to, kad viršų ima kitokie, kartais ir ne patys racionaliausi poreikiai. Taip galima paaiškinti ydas (kiekvienas jų turime) ir nuslydimus. Pavyzdžiui, statybininkas neateina į darbą, nes užgeria. Tokiu atveju finansinio, šeimos stabilumo poreikį užgožia kitos vertybės – emociškai motyvuotas noras atsipalaiduoti, troškimas patirti alkoholio skonį, prisijungti prie grupės. Žmogus gali imtis neracionalios, o kartais net labai neracionalios veiklos dėl to, kad ta veikla jam žada didžiausią emocinį atpildą. Mūsų statybininko atveju, jis pasirinko atsipalaiduoti, nes sprendimo metu teikė tam daugiau emocinės reikšmės nei šeimos ir finansiniam stabilumui. Taigi sprendimus mums diktuoja vertybės, ir tai, kiek emocinės reikšmės joms teikiame sprendimo priėmimo metu. Jei eisi į dešinę – sustiprinsi santykius su žmona, turėsi stabilų darbą. Jei į kairę – sustiprinsi ryšius su draugais, atsipalaiduosi, ir galėsi pasimėgauti šnapsu... Kai suprantame šią sprendimų priėmimo fiziką, įgyjame kur kas daugiau galių išties tapti racionalesniais. Tai yra, priiminėti sau naudingus sprendimus. Atsisakyti tokių, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo naudingi. Laimei, kitaip nei gyvūnai galime sąmoningai paveikti savo emocijas, o per tai ir sprendimus. Dėl to galime pasirinkti ne tai, kas žada patį greičiausią ir paprasčiausią pasitenkinimą, o tai, kas suteikia DIDŽIAUSIĄ atlygį, tegu kad ir po kurio laiko. Jei statybininkas pasirinks darbą ir šeimą, jo emociniai poreikiai bus kur kas geriau patenkinti. Štai dviejų žingsnių sistema, kuri padės jums išvengti neracionalių sprendimų. Pirma, prieš ką nors nuspręsdami trumpam sustokime ir paverskime sprendimą labiau sąmoningu. Pasidėkime prieš save alternatyvas ir jas ĮSISĄMONINKIME. Antra, ištęskite šias alternatyvas į ateitį. Pažvelkite, kokius rezultatus jos žada tada, kai dabartinės emocijos bus jau seniai nuslūgusios. Įvertinkite, ką jos duos jums ilgesniu laikotarpiu. Taip greičiausiai pakeisite reikšmes, kurias teikiate susidūrusioms vertybėms. Išplėtus perspektyvą neracionalus emocinis elgesys tampa mažiau patrauklus ir atvirkščiai. Ypatingai svarbu, kad šią sprendimų sistemą pritaikytumėte savo svarbiausiems sprendimams. Mes paprastai būname laimingi tuomet, kai darome kas mums labiausiai patinka. Šis pasitenkinimas yra minkštoji jėga, be kurios neįmanoma pasiekti meistriškumo aukštumų. Todėl kas kartą, kai apsisprendžiate nedaryti to, kas jums labiausiai patinka, smarkiai nuskurdinate savo ateitį. Jūs patiriate didžiulius alternatyvius nuostolius. O tai yra brangi idėja. Brangi idėja dažniausiai yra ne ta, kuri gali atnešti daug naudos. Tokios yra tiesiog geros idėjos. Dažniausiai gera idėja duoda tik truputį naudos, tačiau ilgą laiką. Tai ir padaro ją puikia idėja – ilgainiui ji kaip sniego griūtis kalnuose traukia paskui save vis daugiau ir daugiau naudos. O brangi idėja yra ta, už kurią turite sumokėti didelę alternatyvią kainą. Ji nuskurdina jūsų ateitį, todėl liksite vargšas ir nelaimingas dėl to, kad kada tai anksčiau leidote sau tokią prabangą... Statybininko pasirinkimas pašvęsti – brangi idėja. Ji gali jam kainuoti darbą ar šeimą. O brangiausios idėjos yra tos, kurios neleidžia mums daryti tai, ko labiausiai norime. Tai idėjos, kurios mus sulaiko nemėgiamuose darbuose, nepataisomai sugedusiuose santykiuose ir t.t. Visa, kas neleidžia mums būti tuo, kuo turėtumėme – tai brangios idėjos. Už jas mokame pačią didžiausią kainą – savo gyvenimu. A. Guoga www.aguoga.lt
Powered by !JoomlaComment 3.12 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved. |
|||||
Visi seminarai
Seminarai
Visi CD ir DVD
CD ir DVD
Sprendimas: Juodaskatinas






