| A. Guoga "Būti arčiau pavojaus – saugiau" |
|
Šiandien norėčiau jums pasiūlyti paradoksalią mintį – būti visai arti
pavojaus yra saugiau. Šią mintį sužinojau iš savo draugo, kuriam ją
„pakišo“ vienas kovų meistras. Jei kada esate dalyvavę muštynėse, tai
tikriausiai žinote, kad kol esate visai arti priešininko, šis negali
stipriai užsimoti. Trūksta reikiamo atstumo rankos greičiui sukaupti,
neišeis smūgis iš peties. Todėl kovų meistras pataria: jei susidūrėte
su stipresniu varžovu ir neišvengiamai teks muštis, pulkite pirmieji ir
kuo greičiau įveikite kritinį atstumą. Taip jūs apsaugosite save nuo
pačių stipriausių smūgių ir stipriai paveiksite priešininką
psichologiškai. Kitas mano pažįstamas vardu Kęstas - karatė juodasis diržas. Esame praleidę nemažai valandų kalbėdamiesi apie sėkmės dėsnius. Kęstas sako, kad tikri karatė meistrai niekuomet be reikalo neieško papildomų pavojų. Todėl tikrasis meistras nestos į kovą net su silpnesniu priešininku, kurį lengvai nugalėtų. Kodėl? – Nes, kaip jis sako, niekuomet nežinai, gal anas iš kišenės išsitrauks kokį nors šaudmenį. Ir tada – ate su visais savo nuostabiais kovų sugebėjimais... Tačiau, priduria Kęstas, jei neturės kur trauktis, jis smogs priešininkui taip, kad šis nebegalėtų atsikelti. Tuomet varžovo galimybės atsirevanšuoti bus gerokai apribotos. Tad kovų meistras jums siūlo pasitraukti, jei rimto pavojaus išvengti galima. Tuomet jūs būsite per daug didelį atstumą, kad pavojus jus pasiektų ir taip atgausite saugumą. Tačiau jei pavojaus židinys neleidžia pasitraukti arba vėl prisiartina, tuomet reikia mažinti atstumą ir būti kaip galima arčiau jo. Čečėnai savo svetainėje rašo, kad dabar būti partizanu jiems yra saugiau nei sėdėti namuose. Jei nesipriešinsi ginklu, ateis rusų kareiviai arba jų kolaborantai, išsives ir kankins. Dažniausiai, teigiama jų svetainėje, šie kankinimai baigiasi mirtimi. Taip pat žinoma, kad vienas efektyviausių būdų nugalėti savo priešininką - būti kuo arčiau jo. Komunizmui niekas nepridarė tiek žalos, kaip į užsienį pabėgę jų agentai, įžymūs visuomenės veikėjai, karininkai ir pan. 9-ojo dešimtmečio pradžioje SSSR patyrė milžinišką smūgį, kai vienas karo lakūnas nuskraidino sovietinį naikintuvą į Japoniją. Milijardus kainavusi lėktuvų atpažinimo sistema Savas – Svetimas pateko priešui į rankas... O ką jau kalbėti apie atvejį, kai vienas svarbiausių Lenkijos generolų pabėgo į Vakarus ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Galiausiai, visai nesenas atvejis – Aleksandro Litvinenkos, buvusio KGB ir FSB agento, pabėgimas iš Rusijos į D. Britaniją. Rezultatas – knyga „FSB sprogdina Rusiją“ apie tai, kad slaptosios tarnybos išsprogdino keletą namų Maskvoje ir Volgograde tam, kad turėtų pretekstą atnaujinti karą su čečėnų separatistais. Tad ko iš viso to galėtumėme pasimokyti? Kiekvienas galime atrasti sau atskirą prasmę. Man tai sako, kad ne tik muštynėse, bet ir kasdienybėje turiu pasirinkti: arba įsitraukiu visiškai, arba visiškai neprasidedu. Tai, ką darau, turiu daryti pilna jėga. Arba nedaryti apskritai. Įsitraukdamas giliai padidinsiu savo galimybes įveikti iššūkius ir sėkmingai išvairuosiu iš sunkios padėties. Beje, apie išvairavimą. Kaip tikriausiai žinote, domiuosi sportiniais motociklais. Vienas iš svarbiausių sportinio vairavimo principų – jei abejoji, greitink. Pasirodo, kad jei nesate tikras, kad užteks vietos atlikti staigų posūkį, spauskite daugiau greičio ir motociklas greičiau atliks posūkį. Tą patį kiekvienas patiriame, kai lenkiame automobilį ir staiga prieš mus iššoka kitas. Tuomet reikia labai staigiai pasirinkti, kas saugiau – ar pristabdyti ir lenkiamą automobilį praliesti į priekį, ar spausti akseleratorių ir pabaigti lenkti. Beje, britvos atveju visuomet saugiau didinti greitį. Iššūkių metu taip pat. Tai yra metas, kai, norėdami išsisukti iš pavojaus, turite „gazuoti“. Jei ko nors bijote – pridėkite. Judėkite arčiau pavojaus, ir taip tapsite saugesnis. Tik taip sėkmingai įveiksite savo iššūkį. Jei nesate tam pasirengęs, tuomet iš pat pradžių nelįskite. Didžiausio pavojaus metu turite būti pats ryžtingiausias ir drąsiausias. Pradėkite save rengti tam iš anksto. Kai tik pateksite į situaciją, iš kurios norėsis pasitraukti, pridėkite ir ryžtingai ženkite pirmyn. Tuoj pat įsitikinsite, kad baimę pakeis nepaprasto entuziazmo pliūpsnis. Panašiai kaip žiemą pirtyje – iš pradžių baisu lįsti į ledinį vandenį, bet kai įlendi!!.. Įpratinkite save daryti tai, kas baisu. Juk dauguma mūsų baimių neturi nieko bendra su realiu pavojumi. Po kiekvieno sėkmingo prisivertimo įsitikinsite, kad tai - malonus reikalas... Didžiulis pasitenkinimas, kuris seka po to, kai įveikiate save ir prisiverčiate pasipriešinti baimei, yra pakankamas atpildas už jūsų drąsą. Pamažu jūs išmoksite, kad pasipriešinti baimei yra malonumas, ir nustosite ko nors bijoti. N. Mandela, P. Afrikos disidentas tapęs prezidentu, yra pasakęs: „Jei išsilaisviname nuo savosios baimės, mūsų buvimas šalia savaime laisvina ir kitus“. B. Tracy vienoje savo audio programoje sako: „darykite tai, ko bijote, ir baimės mirtis taps neišvengiama“. Atminkite - būti arčiau pavojaus yra saugiau. Kas kartą, kai darysite tai, ko bijote, vis labiau vaduosite save iš baimės pančių. Ilgai netruksite pasiekti ribą, kai toks elgesys jums įaugs į kraują. Tuomet stebinsite savo drąsa pats save ir ja užkrėsite kitus. A. Guoga www.aguoga.lt
Powered by !JoomlaComment 3.12 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved. |
|||||
Visi seminarai
Seminarai
Visi CD ir DVD
CD ir DVD
Sprendimas: Juodaskatinas






