Neteisingos nuostatos - success.lt

Tobulėjimui
ribų nėra

Neteisingos nuostatos

Judaizmas mane išmokė į religiją žvelgti kaip mokymą apie tikrovę, kuris yra aktualus visiems laikams ir visiems kraštams. Jei tai nėra universalios tiesos, vadinasi, tai nėra religija. Ji gali būti apsimetusi religija, tačiau iš tiesų yra erezija. Ir nereikia išgirdus šį žodį šaipytis, nes erezija - tai didelių ilgalaikių nelaimių pradžia. Tuo tarpu visa, kas teisinga tam tikram laikui ir tam tikram kraštui, vadinasi kultūra. Pavyzdžiui, toli šiaurėje žiemą būtina nešioti kepures. Todėl jie kuria kailinių kepurių nešiojimo kultūrą. Mes gyvename ramaus klimato krašte, todėl mūsų liaudies muzika melancholiška. Ir taip toliau.

Lyg viskas būtų ir gerai, tačiau bėdos prasideda tuomet, kai šiuos du reiškinius supainiojame vietomis. Tai yra, kultūrą pastatome į religijos, religiją – į kultūros vietą. Tuomet tai, kad sąlyginai tinka vienam, yra pateikiama kaip universali tiesa. Tikriausiai nereikia ir sakyti, kad tai Pandoros skrynia. Žmonės, religingai įtikėję į klaidingus įsitikinimus, yra padėtyje, kurią pavadinčiau prakeiksmu. Jie šventu laiko tai, kas juos smukdo ir žlugdo. Prasideda siaubo filmas be pabaigos. Jie niekaip neranda išeities, tad telieka pulti į emocijas, kaltinti atskiras personalijas, lieti neviltį ar pyktį ant pašalinių arba užsiiminėti savižala.

Lyg to būtų negana, šie nelaimėliai dar ir įnirtingai gina tai, kas juos varo į neviltį. Kultūra yra tarsi gyvas organizmas, kuris save saugo savo atstovų rankomis. Tai priklausomybės mechanizmas –neįsivaizduoju kaip galiu gyventi be to, kas mane naikina. Žmogus su mėginančiais jam padėti elgiasi taip, kaip šuo su tuo, kurie mėgina iš jo atimti kaulą.

Neretai tokia išbujojusi kultūra tampa civilizacijų žlugimo priežastimi. Taip išnyko ne viena primytivi tautelė, nes nenorėjo atsisakyti savo kultūros susidūrę su šiuolaikine civilizacija. Kaip matote, kultūra gali kelti pavojų, o kartais netgi mirtiną pavojų. Šiuo metu, kai Lietuva stovi globalizacijos kryžkelėje ir neretai atsisako pripažinti objektyvią tikrovę, bijau, kad tam tikra prasme esame tų aborigenų padėtyje.

Kultūra gali varyti iš proto. Nesakau, kad visa kultūra, tačiau ji turi tokį potencialą. To pavyzdys – kultūringo alkoholio vartojimo kultūra. Alkoholis į kapus nuvaro maždaug kas dešimtą Lietuvos gyventoją. Tačiau mes puoselėjame vyno vartojimo kultūrą: somelje, appeliacion controlee, šiam vynui tokios taurės, o anam kitokios, ir t.t. ir pan. Aš savu laiku besimokydamas universitete netgi išklausiau šia tema privalomą paskaitą. Todėl šiandien turime tokią padėtį – žmonių tragiškai mažėja, tačiau alkoholio vartojimo kultūra, atrodytų, paprasčiausias būdas spręsti problemą, yra neliečiama. Kur čia, mielieji, sveikas protas?

Kultūra gali būti visiškai iškrypėliška. Pirmiausia, jei jau naudojame terminą, išsiaiškinsime, kas turima omenyje. Iškrypimas – tai pomėgis kažko, kas normaliam žmogui yra atgrasu. Pavyzdžiui, seksas turi būti intymus ir privatus. Todėl tą, kuris viešai mosikuojasi lytiniais organais ir iš to patiria pasitenkinimą, teisėtai vadiname iškrypusiu. O kas yra normalu? Normalumas neišvengiamai siejasi su moralumu. Moralu yra mylėtis privačiai ir intymiai. Kultūroje be religijos, kur kiekvienas savotiškai teisus, iškrypimo sąvoka netenka prasmės. Tiesa, ji tampa manipuliavimo įrankiu, tačiau tai jau atskira istorija.

Svarbiausia čia yra tai, kad jei nėra moralės, tai nėra ir iškrypimo. Tokiu būdu iškrypimo sąvoka sutampa su nuodėmės sąvoka. Nuodėmė mums taip pat atrodo patraukli, tačiau ja pasimėgavę tikros laimės taip ir nesulaukiame. Nors tai paprastai mūsų neatgraso. Jei žmogus pripranta prie nuodėmės, tai jis tampa kaip ištroškėlis, mėginantis numalšinti troškulį Coca Cola – kuo daugiau geria, tuo labiau ištrokšta.

Tad kultūra visiškai gali (ir, deja, neretai būna) iškrypėliška. Kai tai suprantame, viskas pradeda stotis į savo vietas; kodėl toks nykus gyvenimas, kodėl dirbame, bet nepraturtėjame, kodėl garbiname meilę, tačiau skendime tarpusavio neapykantoje, kodėl teisybę sakantieji iššaukia neapykantos pliūpsnius.

Aurimas Guoga

Komentarai

Naujas komentaras

Paieška