25-tas kadras - success.lt

25-tas kadras

puslapis 2 iš 4

Regos savybės
Vaizdas į žmogaus smegenis patenka regos pagalba, todėl nagrinėjant „25-ojo kadro” efektą reikia susipažinti su keliomis regos savybėmis.
Žmogaus akis įsimena pamatytą atvaizdą ir mato jį ir po to, kai šis yra išnykęs. Tai vadinama regos inercija. Kino projektorius būtent tuo ir naudojasi. Tarp projektoriaus objektyvo ir kino juostos sukasi propeleris. 24 kartus per sekundę jis uždaro objektyvą, kad tuo metu būtų galima persukti juostą vienu kadru toliau. Tuomet objektyvas vėl atidaromas, kad naujas kadras būtų atvaizduojamas ekrane ir t.t. Tuo metu, kai objektyvas uždengtas, žmogus toliau mato jau išnykusį vaizdą. Skirtingi žmonės turi skirtingą regos inerciją. Taip yra grynai dėl anatominių skirtumų. Vienų žmonių tinklainė vaizdą išlaiko ilgiau, kitų - trumpiau. Daugumai žmonių užtenka 24 kadrų per sekundę, kad vaizdas ekrane nemirgėtų. Tačiau yra žmonių, kurie mato mirgantį ekraną, kai juosta sukama tokiu greičiu.
Žmogaus akis turi savybę prisitaikyti prie skirtingų apšvietimo sąlygų. Tai regos adaptacija. Ja paaiškinama, kodėl būdamas kine žmogus nepastebi juodo ekrano, kai į jį nieko neprojektuojama kadrų keitimo metu. Kino teatre šviesos išjungtos ir akys adaptuojasi prie tamsos. Regos adaptacija prie tamsos užtrunka ilgiau nei prie šviesos. Kai žmogus mato vaizdą, akys jį įsimena ir mato dar kurį laiką po to kai jis išnykęs. Prie tamsos akis nespėja prisitaikyti ir vėl yra sužadinama vaizdu. Todėl kadrų kaita nepastebima.

Smegenys
Žmogaus smegenys tebėra tyrimų, įvairių hipotezių tema. Nagrinėsiu kelias iš jų. Abi teorijos teigia, kad egzistuoja sąmonė ir pasąmonė.
1. Per žmogaus jutimo organus gauta informacija keliauja į smegenis. Ten yra paviršutiniškai apdorojama pasąmonės lygyje ir jei per tam tikrą laiką sąmonė jos nepareikalauja, paprasčiausiai pradingsta. Ar sąmonė apdoros informaciją priklauso nuo kelių faktorių: laiko ir įdomumo. Jei informacija įdomi, ji toliau apdorojama sąmonės lygyje, jei neįdomi – dar kurį laiką pasilieka pasąmonėje, kol jos nepakeičia nauji duomenys, ir nebelieka priėjimo prie jos. Tuo paaiškinama, kodėl žmogus važiuodamas troleibusu neįsimena įlipančių ar prieš jį sėdėjusių žmonių. Tai vadinama “protiniu aklumu”. Taip pat smegenis veikia bent keletas dirgiklių. Jei kuris iš jų dominuoja, smegenys skiria didžiausia dėmesį tam dirgikliui. Ši teorija iš esmės paneigia „25-ojo kadro” poveikio žmogui galimybę. Kadangi „25-asis kadras” nėra įdomus sąmonei, jis tiesiog pradings po tam tikro laiko pasąmonėje. O jei sudomins, bus apdorotas sąmonės lygyje ir pasąmoningo poveikio daryti negalės. Žiūrint filmą ar kitą video srautą, kuriame įterptas „25-asis kadras”, didžiausias dirgiklis yra pats video srautas, todėl kad kiti dirgikliai (tarp jų ir „25-asis kadras”) atkreips į save dėmesį tikimybė mažėja.
2. Didžioji žmogaus smegenų dalis – pasąmonė. Žmogus nesuvokia daugumos kontrolės procesų, kurie palaiko gyvybę, ir išmoktų dalykų, kuriuos atlieka, smulkmenų. Kuo labiau yra įgudęs ką nors daryti, tuo mažiau tai yra jo sąmonėje. Pasąmonės mintys yra tiesiog protinės veiklos, išskyrus tai, ką tuoj pat ir tiesiogiai žmogus žino patirsiąs, išgyvensiąs, suma. Žmogaus veiklos motyvai nevisada tiesiogiai paremti sąmone. Tyrimai veda prie teiginio, kad didelis informacijos kiekis iš tikro apdorojamas be sąmonės. Netgi yra įrodymų tikslingų (goal-directed) protinių procesų, kurie nėra sąmoningi. Kai kurie psichologai išskiria du įtakos tipus: centrinį ir periferinį. Centrinė įtaka, kai įtikinimui naudojami argumentai, periferinė – kai naudojamos kitos taktikos(jausmingas žavesys, ketinimai maskuojami nuodugniai parengtame pasakojime, apgaulė, gudrybės ir t.t.). Periferinė įtaka galinga, dėl mūsų mąstymo procese esančių įgimtų sutrumpinimų(shortcuts). Sociologiniai psichologiniai tyrimai parodė, kad žmonės linkę pasikliauti kito išvaizda, spręsdami, ar tuo žmogum galima pasitikėti, ir kaip vertinti jo pranešimą. Taigi sąmoningiems veiksmams turi įtakos pasąmonė. O ar įmanoma tokiu atveju „25-ojo kadro” įtaka? Jei pranešimas nėra susietas su periferine įtaka, jis neturės padarinių vien todėl, kad yra pasąmoninis. Susiejimui su periferine įtaka kyla dvi problemos. Tyrimai rodo, kad tam tikros žodžių dalys gali daryti įtaką, tačiau teiginys negali patekti be sąmoningumo. Nėra priežasties tikėti, kad pranešimas turi ypatingą galią vien todėl, kad neįsisąmonintas jo šaltinis.

Pirmas Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis Paskutinis

Atgal

Visi seminarai