Ar lyderiai pakeis vadus? - success.lt

Ar lyderiai pakeis vadus?

puslapis 2 iš 3

Valdovai ir tironai tokius kultūrininkus mėgdavo puoselėti, materialiai paremti, suburti aplink save, nes tai kėlė karalių dvaro prestižą ir mažino baimę, jog tų žmonių naujos idėjos, jei būtų paleistos laisvai vystytis, galėtų tapti pavojingomis. (Austrijos-Vengrijos imperatoriui Josefui II-ajam labai nepatiko Mocarto sukurta opera „Figaro vedybos“, pagal Baumarchais pjesę, kurioje buvo aukštinamos „ revoliucinės“ idėjos, būtent paprasti žmonės pavaizduojami turintys tokias pat emocijas kaip ir kilmingieji). Todėl tokie kūrybingumo lyderiai būdavo liaupsinami oficialiais titulais, kaip pvz., karaliaus dvaro inžinierius, muzikas, ar kuratorius kokios nors srities. Jau net senovės Egipte atsirado tie, kuriuos šiandieną vadintume nomenklatūra, biurokratais, administratoriais ir vadais, bet tada jie taip nebuvo vadinami, nors tokias funkcijas ir atlikdavo, bet be ženklių teorijų, koncepcijų ar filosofinių pagrindų, o pagrįstas praktiniais sugebėjimais, perduodamais iš kartos į kartą. Vėliau, ypatingai šioje srityje pasižymėjo bažnytinės, ir karinės struktūros, nes reikėjo taupyti resursus ir efektyviai motyvuoti arba priversti pavaldinius vykdyti valdančiųjų valią, kaip prievolę. Atsirasdavo ir mokyklų, kuriose buvo mokoma raštvedybos, administracijos, buhalterijos, bet daugiau kaip amatų. Tik XIX –ojo amžiaus pabaigoje ir XX-ame amžiuje atsirado administracija ir vadyba, kaip savarankiškos disciplinos, su atitinkamomis aukštosiomis mokyklomis ir asmenybėmis, pvz, Max Weber, Henry Fayol, Herbert Simmon ir t.t. Karyboje atsirado darbai pagal Sun Tzu (500 m. pr. m. e.), Karlą fon Klauzevicą (1780-1831), Antuaną Anri Jomini (1779-1869), Alfredą T. Mahaną (1840-1914), Žiulio Doughetą (1869-1930), Tomą Hartą (1877-1971), Vilijamą Mitchelį (1879-1936) ir kitų teorijas.

Atsirado nauja viršininko, vado, pirmininko (executive, commander, chairman) savybių sąvoka, kuri kaip didžiulė banga užliejo viso vakarietiško demokratinio pasaulio areną: teigiama, kad visi vadovai turi savyje įkūnyti ne tik oficialaus vadovaujančio administratoriaus, bet ir vadybininko bei lyderio savybes. Lyderystė apima daug vaidmenų ir nėra stereotipų, nes kiekvieną kartą esi priklausomas nuo situacijos.
Tačiau, pirmiausiai, apie vadybininkus. Pereito šimtmečio viduryje vadyba (management) įgavo dominuojančią reikšmę, nors skiriamosios linijos tarp vadybos, administracijos ir vadovavimo (administravimo) nebuvo labai ryškios, lyderystė kaipo tokia buvo „terra incognita“, nors jos praktika buvo puikiai suprantama Aleksandrui Makedoniečiui, Fredrikui II Didžiajam, Napoleonui ir daugeliui kitų žymių karo vadų. XX-tame amžiuje JAV ypatingai ženkliai iškilo vadybos (management) sąvoka. Vadybininkas daugiau žinomas kaip žmogus, atsakingas už resursų, t.y. žmogiškų ir materialinių, paskirstymą tokia kryptimi, kuri efektyviausiai prisidėtų prie organizacinių tikslų siekimo. Vadyba iškilo kaip pagrindinis principas, o moralės faktorius lyg ir sustojo egzistavęs. Atseit buvo sakoma, kad jeigu negali ko nors išreikšti skaičiais (Descartes), ypač pinigais, tai to net nėra. Tačiau XX-tojo amžiaus pabaigoje ir XXI –ojo pradžioje vadovavimo meno scenos centre iškilo sąvoka – lyderystė (leadership). Ji užkariavo didelį dėmesį versle, valstybės politikoje ir karyboje. Ji subrendo Vakarų demokratijos šalyse, kur žmonės jau buvo paragavę politinės laisvės ir suprato, kad nereikia tironų ir despotų, ir kad valdžia turi priklausyti nuo žmonių valios, o ne atvirkščiai. Tokios idėjos persimetė į verslą, viešąją administraciją ir net kariuomenę, kur pagaliau atsirado naujų pretenzijų į kokybišką gyvenimą ir tarnybą. Žinoma tai sulaukė reakcijos ir priešpriešos iš tų, kurie priklausė taip vadinamai „feodaliniai nomenklatūrai“, besinaudojančiai besąlyginiu pavaldžių žmonių paklusnumu, subordinacija ir nuolankumu.

Lietuvių kalboje yra žodžių, kurie lyg ir spontaniškai yra laikomi ekvivalentiškais lyderiui – viršininkas, vadas, vedėjas, vadovas, vadybininkas, nekalbant jau apie svetimžodžius - šefas, bosas, direktorius, prezidentas. Tačiau jie visi išreiškia vadovaujančio asmens oficialią poziciją organizacinėje hierarchijoje, o ne kokias nors žmogiškas savybes atskleidžiančias jo charakterį, asmenybę, kurios suteiktų jam asmenišką autoritetą. Neįmanoma išversti žodį leadership tiesiogiai vienu žodžiu į lietuvių kalbą. Vado sąvoka tiktų tik tada, jeigu jis būtų suprantamas kaip įkūnijantis ne tiktai viršininko, vadybininko, bet ir lyderio savybes. Kitaip toks „vadas“ gali būti joks lyderis neoficialiąja prasme, nes gali visiškai neturėti lyderio savybių. Jis vadu galėjo tapti per pažintis, protekciją, turėdamas „stogą“, t.y. valdžios paramą. O grupės žmonių lyderis gali ir nebūti oficialiu vadu, bet savo asmenybe gebą lyderiauti, turėti autoritetą didesnį negu oficialūs pareigūnai. Tokie žmonės labiausiai pastebimi didelių krizių, nelaimių akistatoje ar nestruktūrinių organizacijų veikloje. Kartais, ypatingai Lietuvoje, slaptaisiais lyderiais gali būti netgi taip vadinami „pilkieji kardinolai“.

Tradicinėje anglų kalboje randame žodžių, turinčių labai panašią prasmę - commander, executive, chief, chairman, chairwoman, guide, principal, director, ir dar su tam tikru subtiliu skirtumu žodį leader. Vartojant žodį leader, jau duodama suprasti, kad ta pozicija hierarchijoje ženklina asmenišką sąsają su pavaldiniais – team leader, squad leader, platoon leader, political party leader, bet visumoje tai reiškia hierarchinę poziciją. Lietuvių kalboje būrio vadas, kuopos vadas taip pat leidžia suprasti asmeninę sąsają, nors pirmoje eilėje toks titulas reiškia pareigybinę poziciją, nes vadas komandinėje sistemoje jau automatiškai buvo suprantamas, nors kartais ir klaidingai, kaip inkorporuojantis lyderio savybes. Taigi šiandien pareigūno titulas gali būti (kuopos, būrio ar įmonės) vadas ar vadovas, bet tai ne visada reiškia, kad jis lyderis ta neformalia, tačiau labai svarbia prasme.

To pasėkoje anglų kalbos žodis leader dažnai pavartojamas be sąsajų su bet kokia nors hierarchine pozicija. Pavyzdžiui, kompozitorius Ričardas Vagneris ( Richard Wagner) gali būti vadinamas lyderiu muzikoje, Albertas Einšteinas (Albert Einstein) lyderiu moksle, Jonas Paulius II – sielovados lyderiu ar Virginijus Alekna – lyderis sporte. Įvairiose grupėse galima pastebėti žmonių, kurie niekam oficialiai nevadovauja, bet jie kažkaip paveikia žmones, patraukia juos prie savęs, tiesiog „užkrečia“ kitus savo idėjomis, būsena ar charizma ir entuziazmu siekti to, kas yra vertinga, virtuoziška, išskirtina ir svarbu visiems, nebūtinai tiesiogine materialine, bet dvasine ir moraline prasme. Ta ypatybė paveikti kitus, ką nors daryti ar jausti, ar galvoti yra vadinama „leadership“ ir yra sąmonės būsena (state of mind), o tie žmonės, kurie tokią savybę turi, vadinami „leaders“ arba lietuviškai - lyderiais. Tai reiškia, kad lyderis gali būti žmogus, kuris daro įtaką, bet nebūtinai yra formaliai valdančios hierarchijos viršūnėje.

Pirmas Ankstesnis 1 2 3 Sekantis Paskutinis

Atgal

Visi seminarai