Tobulėjimui
  ri
bų nėra

4. Ciklas virto tiese
Mes įpratome prie linijinio laiko ir gyvenimo suvokimo. Tai reiškia, jog galvojame, kad gyvenimas vyksta tiese, ir, žinoma, pageidautina, jog ta tiesė pamažu kiltų į viršų, tik pirmyn, tik daugiau, tik aukščiau, visą laiką turi būti nenutrūkstamas augimas. Galvojame, jog judėjimas karjeros laiptais vyksta tik į viršų, tačiau kasdieniame gyvenime juk laiptais lipame ir aukštyn, ir žemyn, ar tik į viršų?

Nepamirškime, jog dar prieš kelis šimtus metų gyvenome ciklišku gamtos ritmu. Pasąmonė taip greitai neevoliucionuoja kaip mokslas ir kiti civilizacijos laimėjimai, kurių dėka mes gyvename taip, kaip dabar gyvename. Kiekvienais metais turime kažką naujo, kažką patobulinto, ko nebuvo ankstesnėse visuomenėse. Mes įpratome, jog daiktai darosi vis geresni ir kokybiškesni, kad sukuriama vis daugiau ir daugiau daiktų, kurie padaro mūsų gyvenimą komfortiškesnį.

Stengiamės prisitaikyti prie tų pokyčių ir įsigyti tai, kas madinga. Kartais graudu žiūrėti, kaip tėvai perka paaugliui brangų naują kompiuterį su įvairiomis naujomis funkcijomis, kurių jie neprašė ir kurių niekas niekada nenaudos. Tam paaugliui ir  visai šeimai pagal poreikius užtektų du kartus paprastesnio kompiuterio. Tačiau jie perka dėl to, jog rinka siūlo, o jei siūlo, tai gal ir reikia. Niekas nedrįsta savarankiškai galvoti, ar tos funkcijos bus kam reikalingos. Kiek funkcijų turi jūsų telefonas ir kiek tų funkcijų naudojate? Didžiosios dalies tikrai nenaudojote, o jei ir naudojote, tai vargu, ar tame buvo tiek vertės, kiek už tas funkcijas sumokėjote. Bet pokyčiai kompiuterių pasaulyje vyksta nepriklausomai nuo mūsų norų ir daro mums įtaką. 

Dėl ko supažindinu jus su šia idėja? Noriu, kad su savo pinigais įgyvendintumėte savo gyvenimo svajones, o ne kauptumėte ir pirktumėte tai, ko po metų jums visiškai nereikės. Daugelis žmonių pinigus išleidžia autopilotu ir yra valdomi šio autopiloto. Reikia pastebėti, ar jūsų pirkimo įpročiai nėra susiję su tuo, ką aprašiau. Įsivaizduokite, jei pradėtumėte kontroliuoti savo išlaidas, kurios dabar susijusios su cikliškumu ir tuos pinigus nukreiptumėte kitiems dalykams: kelionėms, nuotykiams, savęs tobulinimui, kažkam, ką ilgai atidėliojote. Tai, kad rutiniškai išleidžiate pinigus, nieko naujo gyvenime nesukurs, jei norite kažko naujo, turite pradėti naujai mąstyti, naujai gyventi ir pinigus pradėti perskirstyti kitaip.

Už tuos pačius pinigus galima gauti daug didesnę grąža ir naudą. Ne visuomet reikia uždirbti daugiau pinigų, reikia protingiau ir kūrybingiau juos leisti ir turėsite didesnę gyvenimo kokybę už tą žmogų, kuris turi pinigų, bet išleidžia juos autopilotu. Teko girdėti istoriją apie žmogų, kuris tikrai turi daug pinigų ir kas pusę metų daro namo remontą, jis vis remontuoja ir remontuoja ir taip jau kokie 15 metai. Ar nekyla natūralus klausimas, kodėl? Nes be remonto jis daugiau nesugalvoja ką veikti, pasirodo, tai vienintelė sritis, kurią jis šiek tiek išmano, tad čia ir išleidžia krūvas pinigų. Tačiau ar gauna kokią nors naudą iš viso to? Tai tik padeda jam kažkaip prastumti laiką, nes kitų tikslų gyvenime jis nesugalvoja.

Kai žmogus turi daugiau pinigu, dar nereiškia, jog už juos patiria kažką naujo. Gali būti, kad jis tiesiog ir toliau perka tai, ką pirko iki šiol, tik didesnemis kainomis ir viskas. Jei jūs iki šiol kažkur važiavote atostogauti ir turėjote mėgstamą vietą, tai ir toliau ten važiuosite, skirtumas tas, jog galbūt anksčiau apsistodavote 3 žvaigždučių viešbutyje, o turėdami daugiau pinigų galėsite apsistoti 5 žvaigždučių viešbutyje. Jei iki šiol per Kalėdas važiuodavote aplankyti tėvų, tai ir turėdami daugiau pinigų vis vien per Kalėdas važiuosite aplankyti tėvų, skirtumas tik tas, jog uždirbę daugiau pinigų, nupirksite daugiau lauktuvių. Jei iki šiol valgėte kažkokį maistą, tai greičiausiai, jog ir uždirbdami daugiau pinigų valgysite tą patį maistą, nes jis jums skanus, tačiau galėsite jo valgyti daugiau. Tačiau kažin, ar čia koks privalumas. Jei sportavote, tai turėdami pinigų galėsite sportuoti geresniame sporto klube, tačiau ar nuo to jūsų raumenys bus didesni?

Žmonės dažnai turi iliuziją: jei aš turėsiu 10 kartų daugiau pinigų, tai mano gyvenimas bus 10 kartų geresnis. Tačiau kalbant apie pinigus ir gyvenimo kokybę, čia labai retai būna teisingas santykis 1:1. Jei turėsite 10 kartų daugiau pinigų, tai gal pasirodys, jog jūsų gyvenimas tapo tik 2 kartus geresnis. Taigi santykis 10:2. Kokia neteisybė, o galbūt su tiek pinigų, kiek turite šiandien, galima savo gyvenimą padaryti 2 kartus geresnį, taigi santykis būtų 1:2. Jei matote turtingą žmogų, kuris gyvena įdomiai, tai labai labai tikėtina, jog jis gyveno įdomiai ir prieš tapdamas turtingu.

Svarbiausia suprasti, jog mes turime tam tikrus pinigų leidimo įpročius, tam tikrą gyvenimo būdą ir, jei turėsime daugiau pinigų, greičiausiai, jog gyvensime labai panašiai, tik už viską brangiau mokėsime.

Didelis klausimas, ar jūs sugebėsite išjungti autopilotą, kuriuo išleidžiate pinigus, nes autopilotas yra psichologinė funkcija, ir su pinigais ji neišsijungia. Savęs nenuvarysite į autoservisą ir nepaprašysite išjungti autopilotą. Kaip tai padaryti, deja, teks išsiaiškinti pačiam. Kai yra gyvenama autopilotu, daug džiaugsmo ten nėra. Net jei ir turi pinigų, bet juos leidi autopilotu, tai ir daug džiaugsmo nesuteikia.

Žmogui daug džiaugsmo suteikia kontrolės jausmas. Kai pajusite, kad galite save suvaldyti, kontroliuoti, tai pradės jums teikti daugiau vidinės stiprybės. Tai daug geriau, nei darkart nusivilti savimi pasidavus pirkimo manijai. Pardavimų teorijose yra net ir specialus terminas, skirtas apibūdinti tam apgailestavimo jausmui, kurį patiriame prisipirkę per daug ir to, ko mums nereikia. Iš tikro tas jausmas atsiranda dėl negebėjimo valdyti savo emocijų, dėl mąstymo aiškumo nebuvimo. Mes nusiviliame ne pirkiniu, o savimi, kad nesugebėjome savęs suvaldyti ir laiku sustabdyti, arba kad vėl prisipirkome autopilotu to, ko turime. Mes nusiviliame ne preke ar pardaveju, o savimi, jog neturėjome pakankamai tvirtų psichologinių ribų ir išleidome pinigus, o jokių tikslų nepasiekėme.

Taip pat svarbu suvokti cikliškumo įtaką, jei savo gyvenimą vertinate tik pagal vieną kokį kriterijų ir jei vertindami pagal jį, jūs užsistovėjote vietoje ir pradedate manyti, jog ir kitose gyvenimo srityse nevyksta joks veiksmas. Pavyzdžiui, savo gyvenimą vertinate tik pagal atlyginimą: jei šis trejus metus nekinta, pradedate manyti, jog jūsų gyvenime pokyčiai nevyksta. Nors galbūt pokyčių buvo įvairių įvairiausių, kurių kiti žmonės net pavydėtų. Gal kažką supratote labai svarbaus apie save ir pasaulį, gal dar kažkas įvyko, kas plika akimi nematoma. Dėl to, jog jūsų gyvenimas nekyla svaigiančia tiese į viršų galbūt patirsite kaltės jausmą, nepasitenkinimą savimi ar kitais, skubėsite ar pyksite. Galite užsikrėsti begale sunkių emocijų. Bet visas sąlygas jomis užsikrėsti mes patys ir susikūrėme. Mes patys pakeitėme ciklišką gyvenimo ritmą į gyvenimą tiese. Mes savęs nuolat klausiame, kodėl aš nepakilau aukščiau arba kodėl kylu taip lėtai. Daugelis mūsų pirkinių yra skirta tam, kad užfiksuotų mūsų padėtį aukštesniame lygyje. Nusiperkame pirmą geresnį laikrodį taip užfiksuodami, jog ant kreivės mes pakilome į aukštesnį tašką, tada po kažkiek metų mes perkame dar geresnį laikrodį, nors senasis veikia kuo puikiausiai, bet perkame geresnį tam, kad užfiksuotume, jog ant kreivės pakilome dar aukščiau ir taip toliau.

Mūsų lūkesčiai darosi vis didesni ir reikalavimai sau darosi vis didesni. Tačiau mes juk pasitikdami kiekvieną pavasarį, nereikalaujame, kad šis būtų vis geresnis ir tobulesnis kiekvienais metais. Žiūrėdami į saulę nereikalaujame, jog jį kasdien šviestų kokybiškiau ir geriau. Taigi svarbiausia nevertinti gyvenimo pagal vieną kriterijų, nes gyvenimas daug įvairesnis. Nevertinkite ir savęs vien tik pagal vieną kriterijų – pinigus ir atlyginimą. Taip pat pagalvokite, ar kartais neperkate daiktų vien tik tam, jog įtvirtintumėte save vis aukštesniame kreivės taške. Taip, mums patinka kopti į įsivaizuojamą kalną ir būti kuo aukščiau virš kitų žmonių. Mes norime būti šalia geriausiųjų.

A.Pranarauskas

Komentarai
Naujas komentarasPaieška
Jūsų komentaras
Vardas:
El. paštas:
 
Antraštė:
 
 

Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved.

 

reklama

Advertisement

reklama

Advertisement

Bendraukime

Bendraukime per Skype
Sprendimas: Juodaskatinas