7. Harmonija tarp vidinio ir išorinio kūno - success.lt

Tobulėjimui
ribų nėra

7. Harmonija tarp vidinio ir išorinio kūno

Žmogaus sąmonė ieško išbaigtumo. Jei darbas nepabaigtas, mes norime jį pabaigti ir tada pajuntame savotišką pasitenkinimą. Jei mes žinome, jog daiktas turi kažkokias funkcijas, mes norėsime jas visas išbandyti. Jei nusipirkote treniruoklį, su kuriuo galima daryti daug pratimų, norėsite su juo daryti visus pratimus, negi darysite tik pusę pratimų. Jei turi daiktą, tai norisi jį išnaudoti pilnai. O jei daiktui kažko trūksta arba kažkas yra sugedę, pirmiausiai, mes norime tai pataisyti.

Intelektas nemėgsta klaidų ir, jei jas randa, nori ištaisyti. Tvarkydami išorę, mes norime pasijusti tvarkingesni viduje. Žinoma, tai trumpalaikis efektas, bet geriau kažką daryti negu nieko nedaryti. Daugelis moterų, kai susinervina, puola tvarkytis, ir tai jas nuramina. Joms atrodo, kad jei nebus jas nervinančiu smulkmenų, jos gerai jausis. Tai reiškia, jog galvojame, kad išorė darys teigiamą įtaką mūsų savijautai. Taip pat žinome, jog yra smagu vaiščioti gražiai sutvarkytame parke ir ten esanti harmonija mus ramina ir atpalaiduoja. Jei išorėje viskas tvarkinga ir stabilu, mes geriau ir saugiau jaučiamės viduje. Norime, kad išorinio kūno harmonija persikeltų į vidinį kūną.

Ir atvirkščiai, tai, ką jaučiame, ką galvojame, mes norime iš savo vidaus perkelti į išorę. Todėl dailininkai piešia paveikslus, o kompozitoriai kuria muziką, kad perteiktų kažkokią emociją. Rašytojai rašo knygas, kad perteiktų savo idėjas, architektai projektuoja namus, nes nori savo kūrybingas idėjas perkelti į materialų, išorinį pasaulį. Kai tai pavyksta, žmogus jaučia didelį pasitenkinimą savimi ir gyvenimu. Mes norime, kad mūsų mintys ir norai virstų realiais veiksmais ir rezultatais.

Kiekvienas perkamas daiktas atitinka kažkokius vidinio kūno poreikius. Tarkime, jūsų identitetas susideda ir iš to, jog galvojate, kad esate meniškas žmogus. Tai yra viena iš savybių, kurią sau priskiriate. Atitinkamai pirksite daiktus gražesnio dizaino, meniškiau įpakuotus, lankysitės renginiuose, kurie, jūsų manymu, tinka meniškam žmogui. Jūsų vidinės nuostatos suformuoja tai, kokią materiją pasirinksite, kokį gyvenimo būdą gyvensite. Kada vidinės nuostatos nėra stiprios arba yra neaiškios, mes galvojame, jog per daiktus galėsime jas sustiprinti. Pvz., mes perkame brangų kelioninį lagaminą, nes norime sustiprinti savęs, kaip kosmopolitiško, šiuolaikiško, keliaujančio žmogaus įvaizdį. Jums netiks pigi rankinė iš turgaus, nes ji nestiprina šio jūsų trokštamo įvaizdžio. O jei jūs tikrai daug keliaujate ir jūsų nuostata, jog esate kosmopolitiškas, jums įaugusi iki kaulų smegenų, jums nebereikia nei sau, nei kitiems įrodinėti. Tokiu atveju jums kuo puikiausiai tiks pati paprasčiausia rankinė.

Siekdami harmonijos tarp minčių ir daiktų, mes įsigyjame daugybę įvairių daiktų ir įgyvendiname daugybę įdėjų. Pavyzdziui, jei turite sodybą ir jei jūsų galvoje visuomet sukosi mintis, jog sodyba turi turėti tvenkinį, tai labai tikėtina, jog jį išsikasite, nes tada viskas atrodys užbaigta. Nėra tvenkinio – nejaučiama pilnatvė. Nors ramiausiai sau galėtumėte be jo gyventi, bet viduje jaučiate, jog kažkas liko neužbaigta ir, žinoma, tam užbaigimui nepagailėsite tiek pinigų, kiek reikės.

Savo idėjas realizuodami išorėje ir pajusdami savotišką harmoniją tarp vidinio ir išorinio kūno, pajuntame tai, ką vadiname vidine laisve, tiksliau, tai nėra laisvė, tai greičiau prieštaravimų ir kliūčių nebuvimas. Jūs sugalvojate kažkokią mintį ir tą mintį įgyvendinate. Įgyvendinti galima visas mintis. Kuo daugiau pinigų turite, tuo lengviau įgyvendinti įvairias kylančias mintis. Tačiau taip pat jas galima įgyvendinti ir be pinigų, ir tai visi supranta, kad kartais daug labiau reikia noro, pastangų, gebėjimo bendrauti ir kitų dalykų, norint įgyvendinti savo sumanymą. Mes dažniausiai jei ko ir nepadarome, tai dėl įvairių vidinių stabdžių, dėl įvairių baimių, dėl ribojančių įsitikinimų, žinių ar įgūdžių stokos. O dažniausiai tiesiog dėl tingėjimo, valios ir disciplinos trūkumo, tačiau retai pripažįstame, jog mes kažko nemokame ar mums kažko trūksta. Mes dažniau pasiteisiname, jog tiesiog mums pritrūko pinigų, kad kažką padarytume. Ką mes dažniausiai sakome? „ Duokite pinigų ir mes išspręsime problemą!“ Visos problemos tik dėl to, jog neturime pinigų. Jei turėsime pinigų, nebus jokių kliūčių, galėsime laisvai įgyvendinti savo idėjas. Turėsime idėjų pavertimo realiais darbais laisvę. Mano galvoje kilo idėja, jog reiktų naujų batų, jei turiu pinigų, galiu iškart šią idėją įgyvendinti. Jaučiuosi laisvas, nes niekas man nesutrukdė tai padaryti.

Būtent dėl to dažnas sako, jog pinigai suteikia laisvės. Nes turėdami pinigų, jūs galite materializuoti bet kokią savo idėją su mažiau kliūčių. Jei pinigų neturite, reikės įdėti daug pastangų ir energijos, o čia jau susiduriame su įvairiais vidiniais pasipriešinimais, sunkiomis emocijomis, kurios atima daug energijos, pasąmoninėmis naudomis, stabdančiomis nuo tobulėjimo, ir begale kitų kliūčių, kurias žmogui reikia susitvarkyti savo viduje. Žmogui dažnai atrodo, kad visos kliūtys, skiriančios jį nuo tikslo, yra išorėje. Gal kažkiek tų kliūčių išorėje ir yra, bet aš nekart įsitikinau, jog pati didžiausioji dalis kliūčių yra žmogaus viduje. Mums tik trūksta sąmoningumo tas kliūtis pamatyti, mes vidines kliūtis dažnai priskiriame prie išorinių kliūčių. Neva tai kažkas man trukdo: kiti žmonės, įstatymai, pinigų trūkumas. Pinigai suteikia tik išorinę, o ne vidinę laisvę. Su pinigais lengviau tvarkyti įvairius su materialiu pasauliu susijusius dalykus, tačiau vidinių dalykų su pinigais jūs nenusipirksite. Ar galite nusipirkti meilės, disciplinos, bendravimo įgūdžių?

Daugeliui gali atrodyti beprasmiška gilintis į tai, ką galima ir ko negalima nusipirkti už pinigus, daug paprasčiau gauti pinigų ir tada su pinigų pagalba įveikti kliūtis. Bet kai gausite pinigų, vidinės kliūtys ir neišpręstos vidinės problemos niekur nedings, jos tik nueis į antrą planą, tam kartui pasimirš ir negadins gyvenimo, bet tik tol, kol turėsite pinigų. Kai pinigų nebus, ir jie nebepadės įveikti išorinių kliūčių, vidinės problemos sužibės visu savo gražumu.

Vidinei laisvei ir harmonijai pasiekti neužtenka pasivaikščioti po gražų parką ar turėti pinigų. Tam reikia žinių, noro, laiko ir kitų nematerialių resursų, ir galvojimas, jog tik pinigais pasiekiama laisvė yra paviršutiniškas. Darkart pakartosiu šią labai svarbią mintį – pinigai suteikia laisvės, nes su pinigais yra mažiau išorinių kliūčių, bet kai pinigų nebeliks, vidinės ir išorinės kliūtys vėl iškils, tad tai trumpalaikė laisvė ir labai nepatvari, nes net ir turėdami pinigų su jais ne viską galėsite išspręsti. Jei turite verslo klasės bilietą ar net nuosavą lėktuvą, tačiau aerouostas uždarytas dėl blogo oro ar jūs turite laisvę skristi kur panorėjęs? Neturite šios laisvės, nes užteko, kad pasikeistų oro sąlygos ir jūsų laisvė išgaravo.

Mums atrodo, kad jausimės pilni, kai galėsime patenkinti visus savo poreikius ir tai mums tampa gyvenimo siekiamybe. Mums reikia daiktų ir simbolių, kad jaustume tam tikrą užbaigtumą ir konkretumą. Anksčiau mes turėjome mitus, kurie universaliai paaiškindavo mūsų pasaulį ir mūsų vaidmenį čia. Pasitraukiant mitams į jų vietą atsistojo daiktai su savo sukurtomis istorijomis ir legendomis.

Mes pilnatvės neturime su kuo pamatuoti, todėl matuojame populiariausiu matavimo vienetu – pinigais ir kaina. Pavyzdžiui, žmogus galvoja, jog pilnatvė bus pasiekta, kai bus sąskaitoje milijonas. Išsilavinimo pilnatvė ir konkretumas atsiranda, kai gauname materialų pačiupinėjamą popierinį diplomą. Įsivaizduokite, kas būtų, jei po universiteto baigimo jums neduotų to popieriaus, o tik įtrauktų į kokią nors duomenų bazę, kur yra visa oficiali informacija apie išsilavinimą. Nėra popieriaus – nėra ką pačiupinėti. Tam tikra sąmonės dalis taip ir nesupras iki galo: baigė ji universitetą ar nebaigė, net nėra ką ant sienos pasikabinti.

Santykių pilnatvė atsiranda, kai atsiranda antroji pusė, vaikai. Karjeros pilnatvė – kažkokios pareigos, kurias sau esate įsivardinę kaip maksimaliai galimas pasiekti. Siekiame išvaizdos pilnatvės – tam naudojame kosmetiką, rūbus, plastines operacijas. Jūsų gyvenimo tikslai turėtų būti tokie, jog juos įgyvendinę galėtumėte pasakyti, kad šiame pasaulyje pasiekėte maksimumą ir galite ramiai numirti. Standartai nuolatos keičiasi. Ir supratimas, kas yra pilnatvė, keičiasi taip pat. Mes, kaip žmonės, turime vis daugiau įvairių įvairiausių galimybių ir galime padaryti daugybę įvairių darbų, tad stengiamės tas galimybes visas išnaudoti. Jei yra daug galimybių, o naudojame tik kelias, jaučiame, kad kažko trūksta, kad kažko nepadarome.

Pilnatvės ir harmonijos jausmas aplanko, kai naudojame visas funkcijas. Jei kurios funkcijos nenaudoji, jausi, jog kažko trūksta. Kaip mašinoje: jei vienas mygtukas neveikia, iškart sugenda nuotaika, ir tada nuolat galvoji ne apie tai, kaip visi likę mygtukai puikiai veikia, bet apie tai, kaip neveikia tas vienas.

Intelektui sunku pasiekti pilnatvę, nes jis labai greitai gali sugalvoti naujų norų ir naujų idėjų. Nuolat atsiranda nauji daiktai, ir mes apie juos pradedame galvoti, galvodami pradedame jų norėti, ir tam nėra pabaigos. Kuo daugiau daiktų atsiranda, tuo daugiau atsiranda norų, taigi labai tikėtina, jog mes visuomet jausime, kad kažko mums trūksta ir kad dar kažko mes neturime.

Mes pinigais stengiamės įgyvendinti tiek idėjų, kiek sugebame sugalvoti. Jei nesugalvosi, kokius krūmus sodinti sodyboje, tai jų ir nepasodinsi. Labai įdomi problema ištinka žmones, kurie turi pinigų, bet neturi idėjų, kaip su jais gyventi įdomesnį gyvenimą. Tarkime, pajamos padidejo 10 kartų, o idėjos, kaip leisti pinigus liko tokios pačios, tad jūsų gyvenimas nepagerės, nes vartosite ir pirksite tai, ką vartojote ir pirkote anksčiau, bet dabar už tai tiesiog brangiau sumokėsite. Kaip anksčiau pirkote, taip ir dabar pirksite maistą, tik gal šiek tiek geresnį, kaip anksčiau pirkote rūbus, taip ir dabar pirksite, tik gal šiek tiek geresnius, kaip turėjote 2 dienas poilsiui per savaite, taip ir turite, kaip turėjote kažkokius šeimos draugus, taip ir turite, kaip atostogavote vasarą prie jūros, taip ir atostogausite, jei mėgote degintis, tai net ir pajamoms padidėjus 10 kartų, vis vien deginsitės, tik brangesniu kremu išsitepsite. Jei dabar neturite idėjų, ką galima daryti su pinigais, tai padidėjus pajamoms 10 kartų, gyvenimas nepasikeis 10 kartų, deja, jis pasikeis tik šiek tiek. Tenka sutikti žmonių, kurie turi pinigų daugiau nei idėjų kaip juos panaudoti. Kadangi nesugalvoja, ką su jais veikti, juos paprasčiausiai taupo, perka tai, ką perka visi ar investuoja.

A.Pranarauskas

Komentarai

Naujas komentaras

Paieška