6. Kaip sukurti reputaciją - success.lt

Tobulėjimui
ribų nėra

6. Kaip sukurti reputaciją

Taigi išsiaiškinome, jog dažnai mes perkame reputaciją. Išsiaiškinkime, ko reikia, jog susikurtum vienokią ar kitokią reputaciją. Reputacijos tema iš esmės yra labai plati, todėl mes panagrinėsime kelis aspektus, kurie, mano galva, labiausiai dera prie pinigų temos. Kad sukurtumėte reputaciją, jūs turite pasiekti tam tikrą kritinę masę gerų atsiliepimų apie save ir savo darbus. Kai kritinis kiekis žmonių gerai apie jus atsiliepia, tie atsiliepimai pasiekia tam tikrą tašką, kada jie pradeda sklisti savaime, jau be jūsų pastangų ir pradeda viršyti jūsų darbus. Išeina sniego gniūžtės efektas. Daugelis žmonių svajoja ir visą gyvenimą galvoja, kaip paleisti tą sniego gniūžtę. Mes iš išorės pamatome, jog kažkas, atrodo, be jokių didelių pastangų uždirba didelius pinigus, ir tai sukuria iliuziją, jog dirbti ir nereikia, jog užtenka pasitaikyti reikiamoje vietoje, reikiamu metu, ir tave aplankys nesibaigianti sėkmė. Ta iliuzija taip suaktyvina emocijas, tarkime pavydą ar godumą, kad intelektas nenori matyti, jog prieš tai reikia padaryti didelį įdirbį ir įdėti daug pastangų. Turėkite omenyje auksinę taisyklę: kai sukyla emocijos, susitraukia intelektas, kuris jau nebesupranta, jog pirma eina darbas, po to rezultatai ir sėkmė. Jis desperatiškai bando iškart gauti rezultatus. Kai nepavyksta, jis ieško naujos idėjos ir naujo darbo, kuriuo galėtų užsiimti. Taip šokinėti nuo vieno darbo prie kito galima metų metus. Daug labiau patikrintas variantas yra kruopštus, kantrus ir intensyvus darbas. Kad atliktumėte darbą, jums reikia įdėti daug energijos. Taigi jūsų energija ir darbas duoda rezultatus, rezultatai formuoja reputaciją.

Kai žmonėms trūksta praktinio intelekto, galvoje sukasi daug iliuzijų. Tarkime, žmogus tapo vadovu, tačiau atlyginimas jo nėra kažkoks įspūdingas, įmonė nedidelė, tarkime, 10 žmonių. Bet jis turi iliuziją, jog vadovas yra didelis žmogus. Juk taip prabangiai skamba vadovas. Jis pradeda ir daiktus vartoti tokius, kurie prasilenkia su jo pajamomis, bet tai nesvarbu, juk jis – vadovas. „Tuoj bus tos pajamos“, – jis galvoja (čia antra iliuzija). Žmogus emocingas ir nesugeba objektyviai įvertinti savo darbo rezultatų ir kuriamos pridėtinės vertės. Jam vis atrodo, jog jis padaro tiek daug, o jam sumoka taip mažai. Jam šita neteisybė kelia pastovią įtampą, nes, anot jo iliuzijos, vadovas turėtų uždirbti bent tiek, kad galėtų pasistatyti namą, atostogauti šiltuose kraštuose ir važinėti nauju automobiliu. Jis nesupranta, jog stambios ir didelės įmonės jaunesnysis vadybininkas savo profesiniais įgūdžiai jį sutaršytų viena ranka ir visomis kompetencijomis jį lenkia 10 kartų. Viską prablaivina realus gyvenimas ir praktinis intelektas. Daiktus sau reiktų pasirinkti ne pagal įvaizdį ar pareigas, o pagal realius rezultatus. Kai prastai manome apie save, o tai skirtingu laipsniu yra būdinga kiekvienam, įsijungia kompensacinis mechanizmas, pagerinantis mūsų nuomonę apie save. Susiformuoja mus paguodžianti iliuzija, kad esame 3 kartus geresni nei iš tikrųjų. Ir šios iliuzijos vadovaujami mes pervartojame, perkame daugiau ir brangiau, ir tai labai greitai ištuština mūsų piniginę. Kai didžioji dalis pinigų būna išgaravę mūsų iliuzijos palaikymui, jų nelabai lieka kitiems įvairesniems mūsų poreikiams. Tad gyvename labai siaurą gyvenimą. Mums nelieka pinigų ir energijos daryti kažką naujesnio, neįprasto, daryti vieni kitiems siurprizus, iškeliauti kažkur patirti nuotykių ar pan. Viską išleidžiame mokėdami paskolą už butą, automobio priežiūrą ir kurą, komunalius mokesčius, pirkdami maistą, vieną kitą rūbą, vieną kitą buities daiktą, vieną kitą bokalą alaus bare ir viskas – pinigų nėra. Jokiems kitiems poreikiams nebeliko. Mes gyvename siaurą gyvenimą. Siauras gyvenimas būna tada, kai darome vis tuos pačius ir tuos pačius veiksmus, užsiimame tuo pačiu darbu, tokiu pačiu laisvalaikiu.

Daugeliui reikės ilgai virškinti šią informaciją ir savotiškai perlipti per save, pripažįstant faktą, kad prisiperkame reputacijos. O kodėl mes ją perkame? Nes jos trūksta. Tai pagrindinis atsakymas į šį klausimą. Tai nėra lengvai išugdomas dalykas, mes stengiamės tas skyles užkaišyti kitų žmonių ir daiktų reputacija, kad jaustumėmės tvirčiau. Kai neturime ką papasakoti apie save draugams. atėjusiems į svečius, mes galime bent jau parodyti jiems tą receptų knygą, dizainerio džinsus, iphone ar dar kažką. Iškart atsiranda temos pokalbiui, iškart pakeliam savo savivertę jų akyse. Taigi kalbu ir jaučiu, kaip malu į miltus daugelio žmonių gyvenimo tiesas.

Taigi pabaigai dar pakartosiu pagrindines šio skyrelio idėjas. Jūs nusipirkote brangius džinsus, nes jų tiesiog labai norėjote, kodėl norėjote nesupratote, bet radote sau įvairius paaiškinimus, kodėl jų reikia. Jei paaiškėtų, jog tie džinsai yra klastotė, greičiausiai, jog jie jūsų akyse prarastų visą vertę, grūstumėte juos šalia visų kitų džinsų, nes jie prarado savo reputaciją ir paaiškėjo, jog jie niekuo nesiskiria nuo kitų džinsų. O reputacija buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes juos pirkome. Žinoma, mes patys sau nepripažintume to fakto, kad su džinsų reputacija norėjome pataisyti savąją, nes tada nebūtume pirkę džinsų. Paprastai žmogus neperka to, ko jam nereikia. Kaip ir minėjau, žmogus neperka žaislų, jei neturi vaikų, nors tie žaislai ir labai gražūs. Žmogus neperka žoliapjovės, jei neturi vejos, kurią galėtų pjauti. Taigi jei kažkas perka reputaciją, vadinasi, tam yra priežastys, mes nepirktume reputacijos, jei jos mums nereikėtų.

Mes perkame asociacijas
Marketingas, šiandien kurdamas prekės ženklus, sako, jog prekės ženklas yra socialiai atsakingas, rūpestingas, pasisakantis už lyčių lygybę. Socialiai atsakingas prekinis ženklas! Ar gali būti akmuo socialiai atsakingas, rūpestingas, pasisakantis už lyčių lygybę? Žinoma, jog negali, tokie gali būti tik žmonės, bet mes susipainiojame sąvokose ir sužmoginame daiktus. Kai sužmoginame daiktus sąvokų lygmenyje, mes iš daiktų pradedame tikėtis to, ko paprastai tikimės iš žmonių. Ir kai mes norime, kad kažkas mumis pasirūpintų, ilgimės žmogiškos šilumos, mes vietoje to, kad eitume pas žmones to ieškoti, perkame sužmogintus daiktus ir tikimės, jog jie patenkins tą poreikį, nes juk tas daiktas yra toks rūpestingas. Šitie skalbimo milteliai rūpinasi visa šeima, tai gal ir manimi truputį pasirūpins. Bet daiktai yra sužmoginti tik paviršutiniškai ir to, ko iš tikro norite, jums duoti negali, tačiau tada žmogus vėl eina ir perka, nes galvoja: „Na, šitas daiktas nepatenkino mano poreikio, kad kažkas manimi pasirūpintų, vadinasi, man reikia daugiau arba brangiau, gal tada pavyks tą poreikį patenkinti.

A.Pranarauskas

Komentarai

Naujas komentaras

Paieška

Austė Abariūtė

| 79.133.229.xxx | 2011-10-26 18:59:04

Iš vienos pusės, tai sukėlė didelę šypseną (ypač komentaras apie rūpestingus skalbimo miltelius). Atrodo kokių nesąmonių tik nesugalvoja šiais laikais marketingistai... Bet kita vertus, marketingo tikslas suteikti pirkėjams tai ko jiems reikia. Jei žmogui trūksta šilumos - tai identifikuojamas šilumos trūkumas vartotojiškoje visuomene ir pridedama ši "savybė" vieniems ar kitiem daiktams, kurie tą trūkumą užpildys. Sumanu.