5. Mes norime geriausio - success.lt

Tobulėjimui
ribų nėra

5. Mes norime geriausio

Kita priežastis, dėl kurios mes perkame, yra mūsų noras bendrauti su geriausiais ir naudotis geriausiais kitų žmonių darbo rezultatais. Nėra gerų ar blogų prekių. Jos neatsiranda savaime. Prekės tai yra gero arba prasto darbo rezultatai. Prekes juk gamina žmonės, į vienus daiktus buvo įdėta daug laiko, dėmesio ir energijos, į kitus – mažiau.
Pažiūrėję iš tolimesnės perspektyvos, pamatysite, jog nėra itin didelio skirtumo tarp prekių funkcionalumo. Tiek paprasti, tiek garsaus dizainerio džinsai atlieka tą pačią funkciją ant jūsų kūno. Tačiau dizainerio džinsai turi reputaciją, o paprasti džinsai reputacijos neturi. Mes dažnai darome klaidą galvodami, jog daiktai patys savaime turi reputaciją. Ar gali paprastas akmuo turėti reputaciją? Ne. Reputaciją sukuria to daikto asociacijos su kažkokiais žmonėmis. Taigi kai jūs žavitės kažkokiu prekės ženklu, reiktų žavėtis ne daiktu, o žmonėmis, kurie jį sukūrė, jų kantrybe, žiniomis, kūrybingumu. Taip jau yra, jog šiandien mes nematome daiktus sukūrusių žmonių ir todėl natūralu, jog gyvenime atsiranda vis daugiau fetišo. Fetišas tai - reiškinys, kai daiktui ar prekės ženklui priskiriamos savybės, kurių jie neturi.

Reptuciją daiktai „įgyja“ dėka su jais susijusių žmonių. Taigi, kai jūs perkate dizainerio džinsus, jūs perkate ne tik džinsus, jūs perkate dizainerio reputaciją. Jei jis žymus, mėgstamas ir madingas, jūs už tokius džinsus galbūt sumokėsite tris ar penkis kartus daugiau. Taip, intelektas bandys kvailiai save įtikinėti, jog jų geresnė medžiaga, kokybė ar geresnis užtrauktukas, gražesnė kišenė, bet iš esmės jūs nusipirkote reputaciją ir dažniausiai intelektas to suprasti negali, nes reputacijos pojūtis yra susijęs su emocijomis, intelektas reputacijos pajausti negali. Reputaciją jaučia emocinė mūsų asmenybės pusė.

Tai, kad daiktas turi asociacijas su žymiais, talentingais žmonėmis, mums sukelia pasigėrėjimą, susižavėjimą, pagarbą, simpatiją ir kitas geras emocijas. Intelektas negali logiškai įvertinti susižavėjimo, todėl vargšas bando daryti tai, ką yra įpratęs daryti – skaičiuoti ir analizuoti. Jis galvoja, kad 2 kartus geresnės medžiagos džinsus bus galima dėvėti 3 kartus ilgiau, per 5 metus atsipirks, tad galutinai viską suskaičiavęs ir įvertinęs, jis daro išvadą – reikia pirkti brangesnius džinsus. Jei intelektas suprastų emocijas, jis vargu, ar leistų pirkti penkis kartus brangesnius džinsus, kurie atlieka lygiai tą pačią funkciją kaip ir bet kurie kiti džinsai. Tas jausmas, kuris kyla užsimanius brangių džinsų yra ne dėl to, kad intelektas labai gerai analizavo ir rado gerą sandorį, o dėl to, jog žiūrėdami į tuos džinsus jūs kažkaip jautėtės ir norėjote, kad tas pojūtis išliktų kuo ilgiau, todėl juos ir nusipirkote.

Skaičiau straipsnį apie tai, kaip viena įmonė gavo baudą, jog prekiavo garsių prekės ženklų klastotėmis. Bet įmonė man neįdomi, geriau įsivaizduokite pirkėją – jis sumoka nemažus pinigus uz garsų prekinį ženklą, ir džiaugiasi savo pirkiniu, yra juo patenkintas, dažnai dėvi, tiki, jog turi itin kokybišką daiktą. Tada paaiškėja, jog tai yra klastotė, jis staiga tampa nepatenkintas, nusivylęs, apgautas. Jam dabar jau gėda dėvėti tokį drabužį. Argi ne paradoksas? Daiktas, koks buvo, toks ir liko, bet per minutę viskas gali pasikeisti. Iki tol daiktas buvo puikus, po to jau grūdamas į tolimiausią spintos kertelę. Dėl ko? Įvyko pokyčiai vidiniame kūne, buvo sugadinta daikto reputacija. O juk tikroji priežastis, dėl ko pirkome, tai buvo reputacija ir statusas. Kai sužinojome, kad daiktas neturi reputacijos ir statuso, jis mums iškart pasidarė bevertis.

Kuo iš tikrųjų yra geri dizainerio arba garsaus prekės ženklo džinsai? Kai juos perkate, jūs perkate to kolektyvo energiją, kurią šie sudėjo į tų džinsų gamybą. Jie kainuoja 5 kartus brangiau, bet juos vilkėdami jūs jaučiatės galbūt ir 5 kartus geriau, labiau pasitikintis, nors tai paviršutiniskas pasitikėjimas savimi, bet vis vien geriau paviršutiniškas negu jokio, labiau patenkintas savimi. Kai nėra kuo pasitenkinti gyvenime, tai bent džinsais galima pasitenkinti. Tai yra teigiamos emocijos, kurios galbūt jus padaro energingesnį, linksmesnį ar dar kažkokį. Draugai ir kolegos gali džiaugtis ir grožėtis jūsų džinsais, gali pavydėti. Jūs turite bent kažkokių emocijų, kuriomis galite pasidžiaugti, tad tai daug geriau nei nuobodi kasdienybė. Emocijų mums vis labiau trūksta, tad mes esame pasiryžę sumokėti vis brangiau ir brangiau, kad tas emocijas sužadintume.

Taip pat turėkite omenyje, jog gyvenant bendruomenėje arba, kitais žodziais tariant, socialinėje gamtoje, mums patinka vertinti kitus ir susilaukti teigiamų vertinimų apie save. Tai viena iš gyvenimo socialinėje gamtoje sąlygų, tad mus labai traukia viskas, kas turi vienokią ar kitokią reputaciją, vienokį ar kitokį vertinimą. Kai norime įsigyti kažkokį daiktą, juk mes dažniau ieškome ne daikto aprašymo, bet ką apie jį galvoja kiti, skaitome įvairius atsiliepimus ir vertinimus.

Žinoma, prastos reputacijos daiktų ir paslaugų mes neperkame, nes bijome, kad ji nesugadintų mūsiškės. Juokingiausia, kad eilinis pilietis tos reputacijos apskritai nelabai turi, tad realiai nėra ir ką sugadinti, bet jis tiesiog nenori paneigti tos iliuzijos, kurią apie save turi susikūręs, todėl iš paskutiniųjų stengiasi įpirkti gerą reputaciją turinčius daiktus. Jo manymu, tokią gerą reputaciją kaip jis turinčiam žmogui, neverta pirkti pigių daiktų be reputacijos.

Pigūs daiktai – nepatrauklūs, nes jie neturi reputacijos. Apie pigius daiktus mes nemėgstame kalbėti, nes jie nestiprina mūsų reputacijos, jie neturi jokių įdomių asociacijų ir istorijų, tai kaip pilkas, nuobodus žmogus. Niekas nesiveržia su juo bendrauti. Į pigaus daikto gamybą nebuvo įdėta išskirtinių pastangų ir energijos. Greičiausiai jis buvo pagamintas pramoniniu budu, jis neturi jokių išskirtinumų ir atsiliepimų. Nors pigus daiktas veikia galbūt ne prasčiau nei brangus daiktas, bet jo pirkti nelabai norime. Įsvaizduokite tokį daiktą kaip šviestuvas. Ar šviestuvas už 30 dolerių švies blogiau nei šviestuvas už 300 dolerių? Tikrai ne, jūs tiesiog sumokate 10 kartų daugiau už dizainą, madą, ar galbūt tas šviestuvas labiau tinka prie interjero, o gal tiesiog jūs nejaukiai jausitės, kai kiti žmones pas jus namie matys šviestuvą už 30 dolerių.

Kai mes perkame reputaciją, mes savotiškai užmezgame ryšį su tą daiktą sukūrusiais žmonėmis, nes dabar jų reputacija kuria mūsų reputaciją. Mes norime bendrauti su geriausiais. Dėvėti dizainerio džinsus tai tas pats, kas didžiuotis savo pažintimi su žinomu žmogumi. Taigi norime bendrauti su geriausiais, bet ar patys daug dirbame, kad taptume geriausiais? Kai nedirbame ir neturime tikrų pažinčių su geriausiais, mums belieka šį poreikį tenkinti paviršutiniškai, t. y. įsigyti daiktus, kuriuos tie žmonės pagamino. Tarkime, jūs asmeniškai nepažįstate dizainerio, bet galite įsigyti džinsus. Juos turėdamas beveik jausitės, kad jį pažįstate. Nereikia jam rašyti laiškų, stengtis susitikti, užtenka nueiti, nusipirkti džinsus ir turi gabalėlį to žmogaus sėkmės, žinomumo ir talento. Kai žmogus tampa žymus ir išleidžia receptų knygą, mes tą knygą nusiperkame kaip gabalėlį to žmogaus reputacijos ir sėkmės, patys receptai yra tik pretekstas ir loginis paaiškinimas intelektui, kad man tos knygos reikia, nes ten yra receptai, aš pagal juos darysiu valgyti. Bet tikrai garantuoju, jog geriausiu atveju padarysite vieną patiekalą iš visos knygos. Taigi nusipirkote dalį sėkmės ir reputacijos, kitas klausimas kodėl? Gal dėl to, jog mes perkame tai, ko mums patiems trūksta. Juk neperkate žaislų, jei neturite vaikų, kad ir kokie gražūs ir mieli tie žaislai bebūtų. Taigi mes paprastai neperkame to, ko mums nereikia, kiekvienas pirkinys tenkina kažkokį mūsų poreikį. Receptų yra pilnas internetas, bet jūs kažkodėl nusipirkote knygą.

A.Pranarauskas

Komentarai

Naujas komentaras

Paieška