2. Vartojame (mėgdžiodami) Gamtą - success.lt

Tobulėjimui
ribų nėra

2. Vartojame (mėgdžiodami) Gamtą

Pakalbėsime apie tai, ką šiandien mes vartojame kaip didžiausią prabangą, tik savaitgaliais ir tik kelias valandas. Šiandien tai vertiname kaip deficitą, nors dar neseniai tuo galėjome mėgautis kiekvieną minutę. Kaip manote, ką mes intensyviai vartojome anksčiau? Vartojome gamtą ir gyvenome gamtoje, iš gamtos plaukė visas mūsų gyvenimo ritmas, pasaulėžiūra. Tad pradėsime nuo žmogaus sąlyčio su gamta ir kaip vartojimas tą sąlytį pakeitė.

Plisdama krikščionybė įsiliedavo į prieš tai buvusios religijos vietą, į tas pačias kalendorines šventes, į tas pačias šventas vietas. Ten, kur stovėjo pagoniškas aukuras, pastatoma bažnyčia. Pinigai atitinkamai įsiliejo į žmogaus gyvenimą. Į socialinės brandos etapus, iniciaciją, į žmogaus metinį ritmą. Daugybė veiksmų, kuriuos žmogus darė visais laikais natūraliai, pradeda turėti vienokį ar kitokį ryšį su pinigais. Mūsų gyvenimuose pamažu atsiranda vis daugiau daiktų ir pinigų, kurie tampa vis svarbesne dalyvavimo socialiniame gyvenime sąlyga.

Kaip yra šiandien? Nori pareikšti savo nuomonę apie kažką – siųsk sms žinutę arba skambink mokamu telefonu. Jei sąskaitoje pinigų neturi, negali ir savo nuomonės pareikšti. Jei neturi pinigų, negali dukrai iškelti vestuvių ir sukviesti daug svečių. O kas yra vestuvės, kitais žodziais tariant? Tai socialinis gyvenimas. Jei nėra pinigų – nėra vaišių, nėra vaišių – nėra ir svečių, nėra svečių – nėra socialinio gyvenimo. Jei jus pakvietė į gimtadienį, reikia pinigų, nes reikia nupirkti dovaną, gėlių, vyno. O jei pakvietė į du gimtadienius tą patį mėnesį, ir tai ne šiaip sau gimtadieniai, o jubiliejai, tai kaip reikiant gali patuštinti jūsų piniginę.

Neturėdamas pinigų, net ir būdamas neteisingai apkaltintas, neturi už ką pasisamdyti advokato. Neturi pinigų – negali su draugais veikti laisvalaikiu to, ką jie veikia. Kuo aktyviau pinigai pradėjo kištis į žmonių gyvenimą, tuo labiau žmogus pradėjo jaudintis dėl pinigų arba pradėjo vengti gyvenimo, nes visur, kur jis bepasisuktų, reikia pinigų. Tad geriau jau kuo mažiau sukiotis. Ir jei keletą šimtų metų atgal pagrindiniai žmogaus gyvenimo klausimai buvo filosofiniai ar religiniai: kas aš esu, kokia mano paskirtis šioje žemėje, kas yra dievas, kas gyvenime svarbiausia, kaip patekti į rojų? ir t. t. Tai dabar pagrindiniu egzistenciniu klausimu tampa klausimas: kur gauti pinigų? Ne taip jau ir seniai šis klausimas atsirado mūsų gyvenimuose, tad panagrinėkime situaciją iš platesnės perspektyvos.

Mums reikia pinigų kad galėtume pasirinkti kažkokį gyvenimo būdą. To gyvenimo būdo standartai kyla aukštyn. Gyvenimo būdo standartai formuoja, kokį darbą turėtume dirbti, kaip turėtume bendrauti, ko turėtume siekti. Kai kuriuos žmones tas dalykas gali stipriai erzinti, jie gali jausti, lyg iš šono jiems yra primetamas kažkoks gyvenimo būdas, tačiau visose civilizacijose buvo formuojamas vienoks ar kitoks gyvenimo būdas. Gimei ir jau aišku, kokias pareigas toje bendruomenėje atliksi. Šiandien, kai protas netiki senomis tradicijomis, mes nelabai pasistūmėjome į priekį, nes tikime savo naujai susikurtomis media priemonėmis, kurios formuoja naujus gyvenimo būdo standartus. Formuoja asmenybės vaizdinį, kokį turėtume susikurti. Tai reiškia, jog visuomet bendruomenė sukuria kažkokį gyvenimo ir žmogaus standartą, į kurį turi lygiuotis. Dėl to nereikia kaltinti reklamos, televizoriaus ar kitų media priemonių. Tai yra dalykas, kuris yra būdingas žmonėms apskritai. Pačiose seniausiose civilizacijose visi bendruomenės nariai dirbdavo kartu, vėliau kai kurios šeimos ėmė specializuotis kažkokiose srityse ir, jei gimei batsiuvio šeimoje, jau aišku, kuo gyvenime būsi. Jei tavo amžius toks, tai tavęs laukia tokios pareigos, jei kitoks, tai laukia kitos pareigos. Viskas buvo aišku, kaip gyventi ir ką daryti. Tam buvo skirti mitai ir kita tautosaka, kad paaiškintų, kokia yra pasaulio tvarka ir koks tavo vaidmuo jame.

Šiandien šią tvarką mes komunikuojame ne mitais, o media priemonėmis. Pažiūrėkite į prekybos centrų reklamas ir iškart suprasite, kaip turi atrodyti šiuolaikinė šeima. Kaip ji turi būti apsirengusi, kokius daiktus reikia turėti, kaip ir kur leisti laisvalaikį. Tai nėra kapitalizmo sugalvotas dalykas, kad reikia primesti vienokį ar kitokį gyvenimo būdą. Gyvenimo būdas buvo primetamas visose kultūrose: gimė sūnus valstiečio šeimoje – iškart aišku, koks likimas jo laukia. Šiandien mes turime pasirinkimo laisvę būti kuo norime būti ir gyventi taip, kaip sugalvojame, bet kažkokius gyvenimo standartus kaip kūrėme, taip ir kuriame, nes tai yra daugiatūkstantmetinė tradicija. Sudėtinga tuos standartus įvertinti teigiamai ar neigiamai. Jei žmogui trūksta psicholginės brandos, jį gali stipriai erzinti tas primetamas gyvenimo būdas. Kita vertus, kai žmogus pasiekia tą standartą, jis jaučiasi komfortiškiau visuomenėje, tai jam suteikia daugiau harmonijos, jis nemato savęs kaip atskirto nuo visuomenės, o mato save kaip tos visuomenės dalį. Tai stipriai sumažina įtampą, suteikia daug teigiamų emocijų. Šią temą galima nagrinėti labai plačiai, tačiau aš tiesiog trumpai noriu supažindinti su tokia mintimi: jei jaučiate priešpriešą vartojimui, pinigams ir viskam kitam, kas su tuo susiję, ta priešprieša veikia ne jūsų naudai. Tai atima dalį jūsų energijos, o negatyvios mintys mažina gyvenimo kokybę. O juk daugelis mūsų atvirkščiai norime turėti kuo daugiau energijos ir gyvenimo kokybės. Kuo geriau suprasite, kodėl žmonės perka, tuo mažiau vidinių prieštaravimų liks.

Kai žmogus gyveno su gamta, jis gyveno pagal gamtos ciklus. Dėl didėjančio materialaus komforto, mūsų ryšys su gamta silpnėja ir tuo pačiu metu bandome atsigriebti už šį praradimą. Civilizacijos laimėjimai leidžia gyventi ignoruojant gamtos ciklus. Jaučiamės patogiai ir komfortiškai nepaisant to, koks metų laikas už lango. Nuo namų iki automobilio keli žingsniai, automobilyje šilta ir patogu, nuo automobilio iki darbo vėl keli žingsniai, darbe šilta ir patogu, per pietų pertrauką užtenka kelių žingsnių ir jūs nuėjote papietauti, ten vėl šilta ir patogu. Pastovus komfortas, jokio didelio skirtumo, kokia temperatura lauke. Tuo metu gamtoje vyksta dideli pokyčiai. Medžiai numeta lapus rudenį ir sužaliuoja pavasarį, ežerai apsitraukia ledu, žvėrys keičia kailį, paukščiai keičia plunksnas. O žmogus visuomet šiltai pro langą stebi besikeičiančią gamtą. Jis tik keičia striukes, batus, automobilio padangas žiemą, pasiima lietsargį, jei lyja. Tačiau vis tiek gamta jam didelės įtakos nebedaro. Tačiau taip, kaip gamta pastoviai keičiasi ir atsinaujina, taip pat nori ir žmogus. Daiktai ir vartojimas yra vienas iš būdų tai padaryti.

Atsinaujinimas – vienas iš ritualų, kuriuos praradome nuo žemdirbinės kultūros pereidami į miestietišką gyvenimo ritmą, kuriame nebeliko tokio intymaus santykio su gamta. Tačiau mūsų prigimtis, kuri susiformavo per tūkstantmečius gyvenant gamtoje, negali taip greitai, vos per kelis šimtus metų, prisitaikyti prie gyvenimo mieste. Jei žmogaus viduje neatsispindi gamtoje vykstantys pokyčiai, jis keičia savo išorę ir išorėje esančius daiktus, kad tai kompensuotų.

Kaip galima savo vidumi atspindėti gamtos pokyčius? Tarkime, pasninkas būtų puikus pavyzdys. Krikščioniškuose kraštuose, kuriuose yra žiemos metų laikas, buvo tradicija laikytis specialaus mitybos rėžimo likus mėnesiui iki Kalėdų. Buvo atsisakoma mėsos, žuvies, kitų riebių patiekalų, alkoholio, saldumynų. Žmonės matė, jog atėjo žiema, viskas sušalo ir sustingo, lygiai taip pat ir jie kaip gamta sulėtina ritmą, taupo energiją, atsisako tam tikro maisto. Etnologai pateiktų šimtus panašių pavyzdžių, kaip žmogus mėgdžiojo gamtą, nes jis gyveno gamtoje. Šiandien dėl turimo komforto mes galime ignoruoti gamtą, o nuo to prasideda ir visų papročių ir tradicijų ignoravimas, nes jų kilmės šaltinis yra gamta. Darkart pakartosiu šią svarbią mintį:papročiai ir tradicijos atsiranda iš gamtoje vykstančių procesų. Tuo pačiu tradicijos atsiranda ir iš žmogaus, nes žmogus save laikė gamtos dalimi. Taigi papročiai kilo žmogui stebint gamtą ir tiems pokyčiams suteikiant vienokią ar kitokią prasmę. Kada žmogus atitrūksta nuo gamtos, tų papročių lieka vis mažiau ir mažiau. Žmogus pradeda suteikti prasmę visai kitiems dalykams.

Mes jau nebesuprantame tų tradicijų, kurios buvo aktualios mūsų proseneliams, nes mūsų gyvenimas yra is esmės kitoks. Mes jau nebegalime pajusti tos prasmės, kuri buvo šioje ar kitoje šventėje. Žmonėms buvo be galo svarbu gamta ir tai, kas joje vyksta, nes nuo to priklausė jų išgyvenimas. Jei užėjo sausra, tai gali lemti mažą derlių ir gyvenimą visus metus su maisto nepritekliumi. Šiandien daugelio išgyvenimas priklauso nuo kitų faktorių: jei viename regione buvo sausra, galbūt maisto produktų galėsime atsivežti iš kitur. Svarbiausia turėti pinigų. Jei turime pinigų, mes galėsime nusipirkti to, ko reikia. Gyvenimas darosi labai mažai priklausomas nuo gamtos. Pinigai leidžia gyventi patogiai pamiršti gamtą.

Mes dabar negyvename gamtoje, mes ją matome pro langą. Kuo labiau tolstame nuo gamtos, tuo labiau ją vertiname. Vienus papročius pakeitė kiti papročiai. Gamtos ritmus bando mėgdžioti visas mados verslas. Rūbų, batų ir kvepalų kolekcijos išleidžiamos tam tikru metu laiku. Nesvarbu, kad tos kolekcijos penkerius metus gali būti visiškai identiškos arba skiriasi minimaliomis detalėmis, tačiau yra itin pabrėžiama, kad prekė skirta šiam rudeniui arba šiai žiemai, o ta prekė bus madinga kitą žiemą. Mums reikia pokyčių, nes nebegyvename besikeičiančioje gamtoje, mums norisi matyti kažkokius pokyčius savo buityje: naujus tapetus ant sienų, naują kilimą, naujus baldùs (kirciavimas). Niekas nemėgsta užsistovėti vienoje vietoje ir paskęsti rutinoje. Stovintis vanduo pradeda gesti taip pat ir žmogus. Jam norisi įvairiais pokyčiais išjudinti save. Pokyčiai mums reiškia gyvybingumą, gamta nuolat keičiasi ir yra gyvybinga, todėl ir žmogus to siekia. Jis negali pokyčių pasisemti iš gamtos, nes gyvena tarp daiktų ir savo komforto, tad pokyčių bando pasisemti iš daiktų ir jų vartojimo.

Vartodami mes pasisemiame tam tikros pokyčių energijos. Ši pokyčių energija yra daug labiau iliuzinė nei tikra. Gamta keičiasi visa savo esybe, o žmogus keičiasi paviršutiniškai, tarkime, perka naujos kolekcijos kvepalus. Beje, atkreipkite dėmesį, ko žmogus ieško tuose kvapuose, ogi gamtos: cinamono, pipirų, apelsino, orchidėjos, rožės, levandos, vanilės ir kitų gamtos kvapų. Tai paviršutiniškas pokytis, nes žmogaus organizmas arba sąmonė nuo to nebręsta ir nesikeičia.

Jei jūs badautumėte kartą metuose valydamas organizmą, tada tai būtų tikras pokytis tiek kūnu, tiek sąmone. Ar jaučiate skirtumą? Mes esame tik pamėgdžiotojai, kurie pamėgdžioja tik paviršutiniškai tiek, kiek supranta. Mes tikimės, kad pavartodami vieną ar kita daiktą, pajusime pokyčius. Matome besikeičiančias lapų spalvas, todėl norime, kad ir rūbų spalvos keistųsi. Bet medis nepakeičia vien tik lapų spalvos, visas jo organizmas keičiasi iš esmės. Prie tikrų pokyčių būtų galima priskirti moters virtimą mama, nes nėštumo metu keičiasi visas organizmas. Tai yra tikras pokytis. Lygiai taip pat mes norime patirti emocijų, kurios persmelktų visą mūsų sąmonę. Kaip kompiuteryje mes galime paspausti perkrovimo mygtuką, taip mums reikia įvairių įvykių, kurių metu mes galėtume absoliučiai perkrauti save. Mūsų sąmonė nori dirgiklių, ir išleisdami pinigus mes ieškome rizikos ir įtampos. Pirkdami jaučiame ir šiek tiek baimės, nes atiduodame pinigus arba dalį savo resursų ir turėsime rasti būdus, kaip juos atstatyti.

Mes nuolat kuriame gamtos pakaitalus ir sėkmingai iš to kuriame pirkimo/pardavimo sandorius. Mums nereikia eiti čiuožinėti ant užsalusio ežero, nes turime čiuozyklas po stogu. Yra net treniruokliai, imituojantys jūros bangas ir galime treniruotis plaukti banglente, nereikia sukti galvos ir ieškoti ežero, kur galėtume paplaukioti, nes visuomet galime nueiti į baseiną. Spa centrai stengiasi naudoti kuo natūralesnes priemones, ten rasite visko: ir purvo, ir medaus, ir vaistažolių, ir gintaro, ir akmenų, ir mineralinio vandens. Tad ką mes pastoviai darome? Tik kopijuojame gamtą. Vieni dėl to pinigus uždirba, kiti išleidžia, vartojimo ratas sukasi. Įdomiausia yra tai, jog kuo produkcija natūralesnė, tuo ji brangesnė, bet iš esmės gamta juk yra nemokama. Niekaip nesuprantu, kaip mes įpratinome vieni kitus už gamtą dar ir susimokėti.

A.Pranarauskas

Komentarai

Naujas komentaras

Paieška